Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą. Neįsigilinę į paskolos sutartį, neuždavę klausimų - „O kas jeigu?“, pirkdami vien tam, kad turėtumėte kažką savo, paskolą galite paversti nepakeliama našta. O ji turėtų ne apsunkinti, o palengvinti gyvenimą.
Pateikiame svarbiausius dalykus, kuriuos turėtumėte žinoti imdami paskolą.
Banko kredito sutartis
Banko kredito sutartis sudaryta iš dviejų dalių – specialiosios ir bendrosios. Nepriklausomi paskolų ekspertai pataria ypač atkreipti dėmesį į specialiąją sutarties dalį. Specialiojoje dalyje ypač svarbi skiltis, kurioje nurodomas paskolos grąžinimo būdas. Pirmosios sąvokos, kurias pravartu žinoti: linijinis bei anuitetinis metodai.
Bankui grąžinama suma susidaro iš pasiskolinto kredito ir palūkanų.
Linijinis mokėjimas – tai palūkanų skaičiavimas nuo kredito likučio. Vadinasi, pirmosios įmokos bus didelės, tačiau jos palaipsniui mažės.
Anuitetinis, arba pastovusis, mokėjimas – kai grąžinimo suma visada tokia pati, tačiau bankui šis būdas leidžia „užsidirbti“ didesnę sumą iš palūkanų. Preliminariais skaičiavimais mokant linijiniu būdu palūkanų sumokama trečdaliu mažiau. Tačiau pasirinkus gerą strategiją ir anuitetinis mokėjimas leidžia sutaupyti. Viskas priklauso nuo pasirinkto paskolos grąžinimo plano.
Linijinį metodą leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu paskolos mėnesinė įmoka neviršija Lietuvos banko nustatyto santykio tarp pajamų ir mėnesinės įmokos, kuris negali būti didesnis nei 40 proc.
Jeigu paskola yra 200 000 Lt, o žmogaus alga – 2500 - 3000 Lt ir bankui reikia mokėti 1000 Lt per mėnesį, tai linijinis metodas galimas. Tačiau, jeigu alga būtų iki 2499 Lt, o mėnesinė įmoka ta pati - linijinis grąžinimas neįmanomas, nes viršija nustatytą pajamų ir mėnesinės įmokos santykį.
Dar viena sudėtinga sąvoka šioje sutarties dalyje – banko marža. Trumpai tariant, tai būsimas banko pelnas procentais, gautas mokant paskolą.
Marža yra sąlyginai nekinta, jeigu nekeičiama paskolos ėmimo sutartis visą pasirašytą laikotarpį. Šiuo metu yra bankų, kurie pasilieka teisę keisti maržą kas dvejus metus. Be to, jos galimas svyravimas priklauso ir nuo palūkanų kitimo, ir nuo kredito valiutos.
Kaip teigia paskolų ekspertas Marius Jansonas, banko marža nustatoma atsižvelgiant, ar kreditas yra rizikingas ar ne. Rizikos faktoriais gali būti kredito dydis, žmogaus ir laiduotojo pajamos, specialybės, išsilavinimas, kiti įsipareigojimai, pradinis kliento įnašas. Ypač svarbus - nekilnojamojo turto amžius bei likvidumas (kaip greitai bus galima parduoti, jeigu nutrūktų kredito sutartis).
Ar sumažėtų kliento pajamos, ar prarastų darbą, sumažėtų nekilnojamojo turto vertė - už viską atsako pats kredito gavėjas ir jo laiduotojai.
Nežinojimas nuo sutarties neatleidžia
Labai dažnai žmonės bendrają dalį pamato tik sutarties pasirašymo dieną. Žmogus renkasi banką, jam suteiksiantį paskolą palankiausiomis sąlygomis. Derasi dėl specialiosios dalies, kurią galima, iš esmės, keisti bet kada.
Bendrojoje dalyje visos surašytos sąlygos yra nekeičiamos (delspinigiai, baudos, išankstiniai grąžinimai, sutarties sąlygų nutraukimas ir kt.). Tik labai išskirtinėmis sąlygomis galima pakeisti vieną ar kitą punktą, tačiau turite būti ypatingi banko klientai.
Bankas negali diktuoti savo sąlygų, tačiau jam tai yra labai lengva daryti. Dažnas atsainiai žiūri, ką pasirašo. Paskolos grąžinimo sutartis neanalizuojama, dėmesys atkreipiamas tik į pasiskolintą ir atiduodamų palūkanų sumas. Pamirštama, jog bankui yra įsipareigojama dešimtims metų į priekį. Per tą laikotarpį perkamas turtas gali smarkiai nuvertėti.
Kad būtų aiški rizika, reikalingi turto vertinimo skaičiavimai. Ypač perkant būstą. Jų prašo ir bankai, tačiau daug rečiau patys pirkėjai.
Tai itin aktualu perkant butą senos statybos name. Tokių būstų vertė ilgainiui gali kristi, jeigu šie namai nebus atnaujinami. Nuolat reikės investuoti į namo stogą ar vamzdynus.
Bankų sutartyse yra vienas labai reikšmingas, apsaugantis nuo rizikos, punktas: paskolos gavėjo finansinei situacijai pablogėjus ar sumažėjus užstatyto nekilnojamojo turto vertei, klientas privalo informuoti banką.
Jeigu apie tai nepranešama laiku, traktuojama, kad sutarties sąlygos buvo pažeistos. Bankas turi teisę per 60 dienų (jeigu nesumokamos eilinės įmokos) nutraukti sutartį ir pareikalauti per 30 dienų padengti kredito likutį.
Deja, ne vienam paskolos gavėjui sutarties nutraukimas - tai tik laiko klausimas. Kodėl? Nes jie nėra įpratę kontroliuoti ir vesti savo šeimos biudžetą.
Prieš statant namą ar pradedant verslą visada sudaromas statybų ar verslo planas, kuriame surašomos visos galimos papildomos rizikos bei išlaidos. Su banko kreditu rizikuojate ne ką mažiau.
Ar nevertėtų įprasti prieš bankinę sutartį pasidaryti paskolos grąžinimo planą, kuriame bus numatyti visi gyvenimo atvejai, turintys įtakos jūsų finansinei ateičiai, išanalizuotos jūsų pajamos ir galimybės?