Tiesa, tai nėra pats aukščiausias rodiklis Europoje. Dar daugiau už mus pravalgo bulgarai - apie 35 proc., ir rumunai – apie 29 proc. viso savo uždarbio. Ar tai reiškia, kad mes gyvename taip blogai, jog gebame patenkinti tik pačius būtiniausius poreikius – pasimaitinti, o visam kitam pinigų nebeužtenka?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė Rūta Vainienė mano, kad tokios didelės išlaidos maistui liudija visai ką kitą – ne mažas pajamas ir ne tai, kad maistas pas mus brangesnis, o lietuvių vertybes ir gyvenimo būdą.
Šildymas, pasak R. Vainienės, Lietuvoje kainuoja panašiai, kaip kitose ES šalyse. Už dujas mes mokame netgi daugiau, nei Europa. Atrodytų logiška, jeigu išlaidos būstui Lietuvoje būtų didesnės arba bent tokios pat, kaip Europoje. Bet taip nėra – maistui išleidžiama daugiau, nei būstui.
„Galėtume sakyti, kad žmogui pavalgyti yra pats pirmiausias poreikis, ir todėl jis visas savo pajamas skiria maistui. Bet jeigu kainos yra vienodo lygmens, o Lietuvoje daugiau mokama už maistą, o ne už būstą, paaiškinimas slypi ne pajamose. Jeigu paaiškinimas slypėtų pajamose, tada turėtų būti dideli įsiskolinimų skaičiai“, - mano ekspertė.
Pasak R. Vainienės, žmonės Lietuvoje nėra prasiskolinę už būstą. Nors lietuvių pajamos mažesnės už didelės dalies europiečių, už visa tai susimokėti jie įstengia. Tokių faktų, kad gyventojai neapmoka būsto išlaikymo sąskaitų, nėra itin daug, tai nėra masinis reiškinys. Atvejų, kad žmonės išmetami iš buto, nes negali jo išlaikyti, dažnai negirdime.
Lietuviai sumoka už būstą rinkos kainomis, ir vis vien suma susidaro mažesnė, nei didelėje dalyje Europos. Pasak R. Vainienės, taip yra todėl, kad mes būsto nesinuomojame ir nemokame būsto paskolų.
„Lietuvoje yra išskirtinai didelė nuosavo būsto dalis,- sako R. Vainienė. - Apie 97 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ne nuomojamame. Tai reiškia, kad išlaidų dalyje yra tik einamosios to būsto išlaikymo sąnaudos – šildymas, remontai, ir panašiai. O Europoje kur kas labiau nei Lietuvoje paplitusi būsto nuoma. Tada šalia būsto išlaikymo sąnaudų prisideda dar ir nuomos sąnaudos.“
Kitas dalykas – Lietuvoje palyginti nedaug gyventojų, palyginti su ES šalimis, turi būsto paskolas. Taigi, nemoka palūkanų ir būsto paskolų grąžinimo įmokų, ir tai neįsiskaičiuoja į statistiką.
Tai, R. Vainienės manymu, galima paaiškinti iš dalies tuo, kad mes praėjome masinį gyvenamojo būsto privatizavimo procesą, kuomet visi gavo savo būstą. Kiti, kurie dabar naujai nori atsiskirti, irgi perka nuosavą. Dažnai perka iš santaupų. Ypač pastaruoju metu labai sumažėjo būsto paskolų, nes žmonės perka būstą iš santaupų.
„Lietuviui būstas yra kažkas švento. Jis nori turėti savo. Gal tai sovietmečio palikimas, kai žmogus nieko negalėjo turėti, tiktai sodo namelį ir kooperatinį butelį“, - sako R. Vainienė.
Antroje vietoje pagal vidutinio europiečio skiriamą pajamų dalį yra transportas, o išlaidos maistui eina tik po to. Lietuviai dažnai skundžiasi, kad automobilis „suryja“ labai daug pinigų, tačiau, pasirodo, Europoje „suryjama“ dar daugiau. „Reikia pripažinti, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių perka padėvėtus automobilius. Europoje padėvėti automobiliai dažniausiai keliauja į Rytus. Čia ir atsakymas – automobilio įsigijimo kaina“, - aiškina R. Vainienė.
Bet, pasak R. Vainienės, jeigu skaičiuosime ne „į rankas“ gautą, o visą uždirbtą atlyginimą, vis dėlto pati didžiausia pajamų dalis – ne tik lietuvių, bet ir kitų europiečių – sumokama ne už maistą ir ne už būstą, o už viešojo sektoriaus išlaikymą.
„Eurostat“ žiūri, kaip žmogus išleidžia gautas neto pajamas. Bet jeigu žiūrėtume į bruto pajamas, tai Lietuvoje ir visoje ES didžiausia išlaidų dalis būtų mokesčiai. Lietuvoje darbas apmokestinamas 40 proc. - tai gerokai viršija išlaidas maistui. Reikia šitos išlaidų dalies nepamiršti“, - pabrėžia R. Vainienė. Viešojo sektoriaus išlaikymas ir finansavimas, pasak ekspertės, žmogaus piniginėje užima didžiausią skyrelį.