Reikėtų pasakyti, kad tai yra pakankamai pasenęs modelis. Pakankamai pažangiu laikomas amerikietiškas požiūris sako, kad svarbiausia yra ne generuoti pelną, o didinti įmonės vertę. Vertė gali būti matuojama skirtingais matais, vienas iš jų tai pajamingumas ar pelningumas, tačiau vertę galima didinti nebūtinai sukuriant pelną ar netgi pajamas.
Strateginė vertė
Strateginė vertė reiškia, kad sukurta kompanija valdo tam tikrą rinkos dalį arba technologiją. Ta technologija savaime nebūtinai gali generuoti pelną ar pajamas, gali būti netgi nuostolinga, bet strategiškai ji gali būti potencialiai labai naudinga ir įdomi trečiai kompanijai.
Klasikinis pavyzdys: į mobiliuosius telefonus pradėjo masiškai keliauti žemėlapių paslaugos. „Nokia“ buvo įsigijusi „Navteq“ kompaniją už 8 milijardus dolerių. Perkant žemėlapių verslą už tokią sumą, be abejo, nebuvo atsižvelgiama į tai, kiek pelno ar pajamų generuoja ta kompanija, buvo žiūrima tik į potencialą. Įdėjus žemėlapius į „Nokia“ telefonus ir padauginus iš parduotų telefonų kiekio buvo galima apskaičiuoti, kokią vertę kompanija sukurs. Taip buvo nustatyta įsigijimo kaina.
Kitas pavyzdys yra „Skype“. Neseniai įvyko sandoris, kur „Microsoft“ nusipirko „Skype“ už 8,5 milijardo dolerių ir jeigu atsižvelgtumėme į „Skype“ pelningumą ir pajamingumą, kuris buvo vos vos aukščiau už 0, tai pagal pelno ir pajamų modelį tu niekaip negali paaiškinti tokios didelės vertės. Priežastis yra labai paprasta – strategiškai „Skype“ yra labai įdomi „Microsoft“, nes ji diegia operacinę sistemą „Windows mobile“ ir bando užkariaut mobiliųjų telefonų rinką. Yra prognozuojama, kad mobilių operatorių paslaugos bus pakeistos IT telefonija. Ekspertai mano, kad po 50 metų visos balso paslaugos persikels į atvirąjį internetą ir tikėtina, kad žmonės skambins vieni kitiems per „Skype“ ir „Windows“ operacinę sistemą taip mokėdami pinigus „Microsoft“.
Taigi strateginė vertė reiškia, kad gali uždirbti ne sugeneravęs pelną ir gavęs dividendus iš to, o sukūręs tokį verslą, kurį sumokėjusi tau pinigus už technologiją panorės įsigyti trečia kompanija. Tikėtina, kad tie pinigai bus didesni negu pelnas, kurį tu galėtum išsitraukti nors ir per 100 metų.
Kaip pasidaryti pinigus iš verslo vertės prieaugio?
Seniausias visiems pažįstamas mechanizmas yra išėjimas į biržą. Kompanijos principas vėlgi yra didinti vertę ir tam tikru momentu, kai kompanija yra pakankamai didelė, išeiti į biržą. Išėjimas į biržą reiškia, kad įmonės akcijos registruojamos viešai ir tuomet pradedama vieša prekyba. Kol kompanija privati, savininkas negali parduoti 1 proc. savo įmonės akcijų kažkam, tad negali ir konvertuoti nuosavybės į pinigus. Kai kompanija išeina į biržą, akcijos tampa likvidžios, tuomet kažkiek procentų kompanijos gali nupirkti bet kas, savininkas gaus pinigus ir išleis juos savo poreikiams.
Šis mechanizmas vėlgi veikia ne dividendų principu, o kompanijos vertės didinimo iki maksimumo principu. Tuomet išeinama į biržą ir pardavus nuosavybės dalį gaunami pinigai. Praktika rodo, kad tai yra daug pelningesnis būdas negu lėtai ir nuobodžiai generuoti pelnus ir išsitraukti pinigus per dividendus.
Strateginis pardavimas
Antrasis būdas pradėtas naudoti per paskutiniuosius 50 metų. Tai yra vadinamas angliškas terminas „merger and acquisition“, lietuviškai labai paprastai kalbant, tai yra tiesiog kompanijos pardavimas. Verslas vėlgi yra orientuojamas į tai, kad aš įsteigiu kompaniją, sukuriu technologiją, produktą ar paslaugą, užimu rinkos dalį ir iš karto orientuojuosi į tai, kad ta kompanija bus perpirkta. Paskutiniu metu kompanijų pirkimo sandoriai pasidarė gana populiarūs, galima sakyti, kad sėkmingų kompanijų likvidumas yra labai aukštas. Jeigu kompanijai gerai sekasi, ją nori įsigyti visi.
Pavyzdžiui: dabar išmanieji telefonai sparčiai plečiasi ir tikėtina, kad per artimiausius 5 metus jų kiekis padidės 10 kartų. Turint omeny, kad rinka augs labai stipriai, aš galiu tiesiog kurti žaidimų kompaniją žinodamas, kad anksčiau ar vėliau didelės kompanijos kaip „Sega“ ar panašiai norės prijungti sėkmingas kompanijas prie savęs. Taigi aš galiu pasakyti, žinot, aš kuriu įdomų žaidimą ir nebūtinai jį parduodu, galiu platinti nemokamai, tiesiog mano užduotis yra sukurti itin gerą žaidimą, kad jį žaistų milijonai žmonių. Jei taip atsitiks, aš garantuotai žinau, kad galėsiu tą žaidimą ir kompaniją parduoti didesnei kompanijai. Tokiu atveju aš vėlgi užsidirbsiu daug daugiau negu aš galėčiau per 100 metų išsitraukti generuodamas pelnus.
Kompanijos vertė – produktas
Pati paskutinė sėkmės istorija yra žaidimas „Draw something“. Tai yra žaidimas, skirtas mobiliems telefonams, bet per paskutinius 3 mėnesius jis tapo toks populiarus, kad kompanija „Zynga“ įsigijo jį už 180 milijonų dolerių. Galiu pasakyti, kad jeigu maža kompanija pardavinėtų tą žaidimą, tai tokius pinigus būtų surinkę tik per dešimtis metų.
Pavyzdžiui, išmanieji telefonai ir žemėlapinės technologijos sparčiai populiarėja, taigi galima įkurti mažą kompaniją, kuri kuria kažkokį žemėlapių sprendimą, jeigu tas sprendimas iš tikrųjų bus įdomus, tai garantuotai žinai, kad besiplečiant tiek „Google“, tiek „Microsoft“, tiek „Yahoo“, tiek „Facebook“, nori nenori privalės stiprinti tas sritis ir vienas populiaresnių būdų jiems dirbti ir užkariauti tas rinkas yra rasti mažas įdomius produktus turinčias kompanijas ir įsigyti jas už strateginę vertę.
Kompanijos vertė – specialistai
Kitas dažnas būdas Amerikoje yra pardavinėti kompaniją už kvalifikaciją. Vien faktas, kad tu subūrei 20, 30 ar 50 specialistų iš savo srities, tai jau yra vertė. Pavyzdžiui, tu įkuri kompaniją, kuri kuria žemėlapių sprendimus, kurie gali būti nebūtinai įdomūs „Google“, bet garantuotai žinai, kad „Google“ investuoja į žemėlapius, o tai reiškia ir darbuotojų skaičių. Taigi kompanija ieško įmonių, turinčių specialistus, ir nuperka viską kartu. Tuomet jie tikriausiai išmes jūsų sukurtus sprendimus, bet džiaugsis vienu metu pasamdę 50 kvalifikuotų specialistų. Net jei kompanija neturi nei pajamų, nei pelno ir apskritai yra negyvybinga, jos vertė – tos srities specialistai.
Antriniai akcijų pardavimai
Šis būdas yra kiek subtilesnis ir pasidarė populiarus per paskutinius 5 metus. Tai reiškia, kad savininkai gali pardavinėti kompaniją trečiosioms šalims dar neišėję į biržą. Išėjimas į biržą reiškia 2 svarbių funkcijų atlikimą: viena funkcija – verslo likvidumo pasiekimas, kita – lėšų plėtrai pritraukimas tokiomis sąlygomis, kokiomis bankas paprastai neduodavo. Iki visai neseniai įmonė norėdama plėstis ir investuoti 100 milijonų ar daugiau dolerių, neturėjo kito kelio kaip eiti į biržą, nes tokio masto pinigai nebuvo prieinami per kitus šaltinius. Per paskutiniuosius 5-10 metų atsirado nemažai investicinių fondų, kurie gali investuoti į kompanijas joms dar neišėjus į biržą.
Pasekmės: kompanijos turi daugiau alternatyvių būdų pritraukti didelius pinigus (1-10 milijardų dolerių ribose), tad jei kompanija nori taip smarkiai plėstis, jai nebereikia eiti į biržą, kad tuos pinigus pritrauktų, yra alternatyvūs šaltiniai, kurie daugeliu atveju yra geresni, nes išėjimas į biržą tuo pačiu reiškia ir kad tu turi atsiskaityti viešai (tai brangiai kainuoja) ir atskleisti savo kompanijos duomenis viešai (tuo pačiu ir susilpninti savo konkurencinę padėtį).
Klasikinis pavyzdys – „Facebookas“. Senesnėje ekonomikoje prieš 20 metų, jis jau būtų seniai išėjęs į biržą, o dabar, kaip žinia, jis tai dar tik planuoja. Tačiau atsirado problema, kad neišėjus į biržą, akcijos nėra likvidžios, tad pinigai yra užšaldyti. Reikėjo ieškoti kitų kanalų konvertuoti nuosavybę į pinigus, taip ir atsirado vadinamosios antrinės rinkos. Čia privatūs investuotojai tam tikrą nuosavybės dalį iš savininkų išperka iki to laiko, kol kompanija išeina į biržą.
Galiu pasakyti, kad visi vakarietiški verslai, ypač pradiniame augimo etape, netgi vengia pelnų, nes bet koks pelnas reiškia, kad įmonė vystosi lėčiau negu galėtų, jeigu tą pelną investuotų. Taigi siekiama pelną dengti bet kokiais kaštais mainais užtikrinant įmonės ir jos vertės augimą.