Dauguma vienu balsu kartoja – Kinija užvaldys visą pasaulį.
Sulėtėjus Europos šalių ekonomikų augimui bei regioną pradėjus kamuoti skolų krizei, aukštuose Kinijos valdžios sluoksniuose vis dažniau svarstomos galimybės skatinti investicijas mūsų regione. Prasiskolinusių Europos šalių obligacijos kinų nedomina. Didesnio pelno tikimasi iš tiesioginių investicijų perkant Europoje veikiančias kompanijas.
Vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ rašo apie Norbertą Scheuchą – pirmąjį europietį, dirbantį kinams priklausančios kompanijos valdyboje. Šių metų pradžioje Kinijos bendrovė „Sany“ už 525 milijonus eurų (1,9 milijardo litų) įsigijo Vokietijos įmonę „Putzmeister“ – didžiausią betono mašinų gamintoją pasaulyje.
Vokiečiai pritrenkti – dar visai neseniai juokęsi iš Kinijoje gaminamų prekių kokybės, dabar patys dirba kinams. Vos pasikeitus įmonės savininkams, kilo darbuotojų protestai. „Pasisavins mūsų žinias, gamybą perkels į Kiniją ir mus visus tuoj atleis,“ – piktinosi „Putzmeister“ darbuotojai.
Tačiau N. Scheuchas dalijasi visai kita patirtimi. Naujieji savininkai nusprendė buvusį „Putzmeister“ vadovą įdarbinti kompanijos „Sany“ valdyboje Kinijoje.
Be to, parduodant „Putzmeister“ buvo susitarta, kad iki 2017 m. negali būti nė kalbos apie darbuotojų atleidimą. Buvusi „Putzmeister“ Vokietijoje įpareigota rūpintis pardavimais visame pasaulyje, išskyrus Kiniją, kurioje tolimesne plėtra užsiims „Sany“.
Praėjusiais metais kompanija „Sany“ Vokietijoje atidarė filialą, kuriame pradėjo pramonės mašinų gamybą. Didžioji dalis produkcijai reikalingų komponentų buvo tiekiama iš Kinijos, tačiau montavimo darbai buvo atliekami Vokietijoje – šalyje, turinčioje itin kvalifikuotus darbuotojus.
„Sany“ perėmus „Putzmeister“, keičiama ir anksčiau Vokietijoje atidaryto filialo veiklos strategija. Dalis darbuotojų šiuo metu neturi darbo, tačiau nė vienas nėra atleidžiamas. „Kažin ar taip atsakingai darbuotojų atžvilgiu elgtųsi bent viena Europos ar JAV kompanija“, – pagyrų kinams negaili N. Scheuchas.
Kinų ekspansiją skatina CIC
Panašių įmonių plėtros pavyzdžių rastume ne vieną. Negana to, Kinijos valstybinis fondas CIC (China Investment Corporation) pradeda remti savo šalies kompanijas, siekiančias įsigyti įmonių Europoje. „Financial Times“ duomenimis, CIC valdomas turtas siekia 400 mlrd. dolerių (daugiau nei 1 trln. litų).
CIC skatina įsigyti bent dalį Europoje veikiančių firmų akcijų – labiausiai taikomasi į vidutinio dydžio įmones, turinčias Kinijai naudingos patirties bei technologijų.
Vystosi santykiai, keičiasi požiūris
Viena aišku, kad ištisus dešimtmečius dominavusios Vakarų šalys negali susitaikyti su faktu, jog pasaulyje vyksta jėgų persiskirstymas. Tačiau Azijos galiūnės ekonomika auga, todėl visiškai natūralus yra jos noras pelningai investuoti visame pasaulyje. Anksčiau taip darė ir, žinoma, tebedaro turtingos Europos bei JAV kompanijos.
Tiek Vakarų, tiek ir Kinijos įmonės vis dažniau stengiasi atrasti abiems pusėms pelningų bendradarbiavimo variantų. Štai „Financial Times Deutschland“ praneša apie bendrai amerikiečių ir kinų kuriamą investicinį fondą. Didžiausia JAV turto valdymo kompanija „Blackrock“, valdanti 3 trln. dolerių turto, ir kinų CIC planuoja kartu ieškoti pelningų investicijų Kinijoje ir gretimose Azijos rinkose.
Vakariečių požiūris į Kiniją sparčiai keičiasi – šalis nebelaikoma tik pasaulio fabriku, kuriame pigiai gaminamos kojinės ar mobilieji telefonai. Augant Kinijos ekonomikai, šalies gyventojų pragyvenimo lygis ateityje toliau augs, todėl Azijos galiūnė didžiosioms Vakarų kompanijoms artimiausiais metais išliks dideles perspektyvas teikiančia nauja rinka.