Biudžetas buvo skirtas konkrečiam atvejui – dieninio kurso studentui, studijuojančiam Vilniuje, gyvenančiam bendrabutyje, važinėjančiam viešuoju transportu ir du kartus per mėnesį vykstančiam aplankyti tėvų į Šiaulius.
Tad įvertinę bendrabučio, maisto ir transporto išlaidas, taip pat lėšas, skiriamas aprangai ir avalynei, asmens higienos priemonėms įsigyti, mokslams ir sveikatai pataisyti, išleidus 50 Lt laisvalaikio pramogoms, susumavome, kad studento mėnesio išlaidos vidutiniškai sudarytų 817 Lt.
Instituto ekspertų ši suma nenustebino, tačiau po rezultatų paviešinimo viena savo atžalų gerove besirūpinanti mama, parašė viešą komentarą piktindamasi, jog tai niekingai maža suma, ir iš to darydama išvadą, jog studento mes nelaikome žmogumi.
Citata iš pasisakymo: „viena ponia antradienio popietę pareiškė, kad studentui pragyvenimas kainuoja 700 – 800 litų ir šį savo apskaičiavimą pavadino tyrimu. Prisiekiu, rankos drebėjo dar kelias valandas po tokių kliedesių – man vien gyvenamojo ploto išlaikymas tiek kainuoja“.
Šių metų kovo – balandžio mėnesiais Asmeninių finansų institutas vėl nusprendė pasidomėti studentų finansine situacija. Tik šįkart nedarėme prielaidų, o ėmėmės tyrimo – apklausėme beveik 10 tūkst. šalies studentų. Taigi skaičiavome ir vėl mes, tačiau skaičius jau pateikė patys studentai. Ir ką Jūs manote? Tyrimo duomenimis, vidutinės vieno studento išlaidos siekia 567 litų per mėnesį.
Visgi jei abejojate, ar su tokiomis pajamomis įmanoma išgyventi, neturėtumėte užmiršti, kad net 90 proc. studentų sulaukia rūpestingų tėvų paramos. Ne pinigine išraiška, o natūra. Daugeliui studentų maisto produktus ir drabužius perka, automobilio kuro baką pripildo būtent tėvai. Ši natūrinė parama studentams yra itin reikšminga ir daugeliui jų padeda išlaidas sumažinti perpus ir daugiau. Be to, daugeliui studentų (75 proc.) tėvai bei artimieji ir įmokas už mokslą sumoka.
Taip pat ne paslaptis, kad daugiau nei pusei studentų kartais pinigų pritrūksta. Iš vienos pusės daugumos jų elgsena esant lėšų „badui“ demonstruoja finansinį sąmoningumą – 56 proc. studentų spragas kamšo mažindami vartojimą. Iš kitos pusės nemaža dalis jaunuolių savo bėdas užkrauna tėvams – į gimdytojus finansinės paramos kreipiasi 24 proc. apklaustųjų. Dar 3 proc. studentų keliauja į greitųjų kreditų bendroves.
Tačiau labiausiai džiugina faktas, kad nepaisant kuklių pajamų, kurios beveik du kartus mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis, studentai dar geba ir sutaupyti. Beveik penktadalis tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, beveik pusė tai daro nereguliariai. Disciplinuotai taupantys per mėnesį vidutiniškai atideda 167.04 Lt, nedisciplinuotieji – 76 Lt. Žinoma, tokiai taupymo matematikai didelę įtaką daro dirbantys ir pas tėvus gyvenantys studentai, kurie atsidėti kaupimui turi didesnes galimybes ir taip gerina bendrus statistinius duomenis.
Greičiausiai daugeliui kyla klausimas, kaip taupyti, gaunant mažiau nei minimumą? Tačiau kalbame apie studentus, kurie dažnai vadinami išradingiausia tautos dalimi. Šių savybių norėčiau palinkėti kiekvienam. O būsimiems studentams bei jų finansiniams ramsčiams priminti, jog studijuojant vertėtų gyventi studentiškai. Kitu atveju „studentiška dieta“ gali tęstis ir pabaigus universitetą.