Tam, kad Darbo kodekso siūlymai būtų perduoti Seimui, Vyriausybei reikia gauti pritarimą Trišalėje taryboje, kurioje dirba profsąjungos bei darbdaviai. Praėjusią savaitę po ilgų diskusijų susitarti nepavyko, tad Vyriausybė projektą žada tobulinti toliau.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis darbams, kurie nėra laikini. Vyriausybė šio draudimo siūlo atsisakyti. Be to, ilgiausia terminuotos sutarties trukmė sumažėja nuo penkerių iki dvejų metų. Sutartį būtų galima pratęsti du kartus, o pratęsiant trečią kartą ji taptų nuolatinė.
Naujoves vertina skirtingai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tokiam siūlymui entuziastingai pritaria. Pasak ekspertų, darbo sąlygų suprastinimas darbuotojams yra naudingas, nes tada darbdaviai juos noriau įdarbins.
„Terminuotų darbo sutarčių taikymas nuolatiniam darbui kaip tik naudingas darbuotojoms, nes skatins darbdavius kurti darbo vietas. Bedarbiams šis siūlymas situaciją pagerins, nes galėdami dirbti kad ir trumpalaikį darbą, jie turės pajamų ir nepraras kvalifikacijos. Šiuo metu pasirinkimas yra tarp nuolatinio nedarbo ir laikino darbo. Bedarbiai neturi profsąjungų, jų interesams gauti darbo vietą niekas neatstovauja“, - teigia institutas.
Visai kitaip šį reikalą vertina profsąjungos. Jų atstovai piešia gerokai niūresnį vaizdą: jei toks siūlymas įsigaliotų, nuolatinė darbo sutartis taptų išimtimi. Pasak profsąjungų, tokia tvarka gali prieštarauti Europos Sąjungos teisei.
„Anksčiau galiojusi praktika parodė, kad panaikinus apribojimus terminuotoms darbo sutartims nuolatinio pobūdžio darbui buvo didžiulis piktnaudžiavimas tokia darbo santykių forma. Nuolatinės darbo sutartys buvo labiau išimtis. To buvo atsisakyta rengiantis narystei Europos Sąjungoje“, - teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerijos vadovybė mano, kad jei laikinos darbo sutarties terminas sutrumpės iki dvejų metų, jai ryžtųsi tik mažai kvalifikuotas žmogus. Net tais atvejais, kai darbas išties yra laikinas.
„Tik dvejų metų terminuota darbo sutartis, neturint tvirtų garantijų, kad ji bus pratęsta, gali būti nepatraukli geriems specialistams. Atitinkamai ir darbdaviui gali kilti sunkumų tik dvejų metų laikotarpiui ieškant aukštos kvalifikacijos, gerai užsienio kalbas mokančių ir patirties turinčių specialistų“, - nurodo vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas.
Išmokos gali sumažėti
Vyriausybė siūlo ir gerokai sumažinti kompensacijas tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia.
Ši išmoka priklauso nuo stažo. Pagal dabartinę tvarką, išmoka svyruoja nuo vieno iki šešerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, didžiausią išmoką gauna 20 metų išdirbę žmonės.
Didžiausią ribą Vyriausybė siūlo sumažinti iki keturių vidutinių darbo užmokesčių, taip pat gerokai padidinti stažą didesnei išmokai gauti. Šiuo metu dviejų mėnesių vidutinės algos išmokai gauti užtenka dirbti daugiau kaip metus, o jei įsigalėtų šis siūlymas – reikėtų dirbti šešerius metus.
Be to, trumpėtų laikotarpis, prieš kurį darbuotojas įspėjamas apie gręsiantį atleidimą. Laikotarpis neilgėtų, net jei darbuotojas jo metu susirgtų.
Mažėtų ir baudos darbdaviams, jei šie delstų atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Dabar uždelsiantis atsiskaityti darbdavys darbuotojui privalo mokėti vidutinį atlyginimą, kol atsiskaitys. Pagal naują tvarką, tokia kompensacija nebebūtų mokama jau po trijų vėlavimo mėnesių.
Profsąjungos griežtai prieštarauja tokiems pakeitimams.
„Siūlymas mažinti išeitines išmokas nesuderinamas su darbo santykių stabilumo principu, kurį užtikrina aiškiai nurodomas atleidimo iš darbo pagrindas ir išeitinės išmokos. Jos skatina darbuotojus išlaikyti darbo vietoje.
Prieštaraujame pataisai, kuri nustato, kad net jei darbdavys tyčia neatsiskaito su darbuotoju, jis atleidžiamas nuo atsiskaitymo už visą uždelsimo laikotarpį. Tai itin paskatintų darbdavių piktnaudžiavimą“, - teigia A. Černiauskas.
Tuo tarpu Vyriausybę palaikantis LLRI argumentuoja, kad dabar darbdaviai sugeba nemokėti išvis jokių pašalpų, nes apeina Darbo kodeksą. Todėl darbuotojams būtų naudingiau, jei išeitinės pašalpos mažėtų, nes jie nors ką nors gautų.
Argumentui ekspertai pasitelkia statistiką: pernai absoliuti dauguma darbo santykių buvo nutraukiami darbuotojo iniciatyva (apie 300 tūkst.), o ne šalių sutarimu (apie 19 tūkst.) ar darbdavio iniciatyva (apie 2 tūkst.).
„Išmokų dydžiai yra didelė našta įmonei. Ilgi įspėjimo apie nutraukimą terminai reiškia, kad realiai darbuotojui dar keletą mėnesių mokamas atlyginimas. Mažinamos privalomos išeitinės išmokos lems, kad daugiau darbuotojų galės pasinaudoti numatyta teise į išeitinę kompensaciją“, - dėsto institutas.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministerija abejoja, ar išties reikia neleisti pratęsti išėjimo termino, jei darbuotojas serga.
„Kadangi esminė įspėjimo termino paskirtis yra suteikti laiko darbuotojui susirasti kitą darbą, siūlome palikti leidimą pratęsti įspėjimo terminą darbuotojo ligos atveju. Nes tuo laikotarpiu darbuotojas negali ieškoti kito darbo“, - nurodo viceministras S. Šiupšinskas.
Kiek ir kada dirbsime?
Dirbantiesiems didžiausia naujove gali tapti tai, kad darbo diena neberibojama – svarbiausia, kad per savaitę būtų dirbama ne ilgiau kaip 40 valandas.
Kad nustatytų tokią tvarką, darbuotojui nebereikės sutarti su darbuotojais ir sutarimą aprašyti kolektyvinėje sutartyje. Užteks tai nurodyti darbo taisyklėse.
Tam profsąjungos irgi priešinasi. „Suprantame, kad tik penktadalis Lietuvos įmonių turi kolektyvines sutartis, bet tai nėra pagrindas sumenkinti kolektyvines derybas ir leisti darbdaviui vienašališkai nustatyti svarbiausius darbuotojams klausimus“, - sako A. Černiauskas.
Vyriausybės numatyti esminiai Darbo tvarkos pakeitimai:
* Trumpėja laikotarpis, prieš kurį darbdavys privalo įspėti atleidžiamą darbuotoją. Šiuo metu įspėti būtina prieš du mėnesius, bet jei darbuotojas turi mažamečių vaikų, yra neįgalus ar jam liko tik keleri metai iki pensijos – prieš keturis mėnesius. Pagal naują tvarką įspėjimui užtektų 1-3 mėnesių, priklausomai nuo darbuotojo stažo.
* Šis terminas nebeilgėtų, jei darbuotojas susirgtų.
* Dirbantys naktį netenka teisės į trumpesnį darbo laiką.
* Neberibojamas kiekvienos dienos darbo laikas, tačiau per penkerių dienų darbo savaitę galima dirbti ne daugiau 40 valandų. Šiuo metu dienos darbo laikas ribojamas 8 valandomis.
* Viršvalandžių taisyklė nustatomos nebe kolektyvinėje sutartyje, o darbo taisyklėse.
* 65-erių sulaukę žmonės gali būti bet kada atleisti.
* Terminuotas darbo sutartis galima sudaryti ir nuolatiniams darbams. Maksimali darbo sutarties trukmė trumpėja nuo penkerių iki dvejų metų, ją galima pratęsti ne daugiau kaip du kartus. Pratęsus trečią kartą darbo sutartis tampa nuolatine.
* Atsisakoma darbo sutarčių žurnalų. Darbuotojai gali pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą dieną po darbo sutarties pasirašymo. Taip pat atsisakoma darbo pažymėjimų bei tipinių darbo sutarčių.
* Religinėms bendruomenėms leidžiama į darbą, susijusį su religine veikla, nepriimti kito tikėjimo žmogaus. Tokiose pareigose dirbantis žmogus gali būti bet kada atleidžiamas religiniais motyvais.
* Neįgalieji įgyja pirmumo teisę nebūti atleisti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.
* Mažėja išmokos atleidžiant darbuotoją, kurios priklauso nuo stažo – nuo 1-6 vidutinių darbo užmokesčių iki 1-4 vidutinių darbo užmokesčių. Stažas, reikiamas didesnei kompensacijai, didėja kelis sykius. Pavyzdžiui, dabar du vidutinius darbo užmokesčius gauna metus pradirbęs darbuotojas, pagal naują tvarką tam reikėtų išdirbti šešerus metus.
* Šiuo metu jei su atleistu darbuotoju delsiama atsiskaityti, už uždelstą laiką jam sumokamas vidutinis atlyginimas. Pagal naują tvarką tokia kompensacija nebebūtų mokama jau po trijų vėlavimo mėnesių.