„Migracija išlieka painus ir daugybės klaidingų stereotipų lydimas klausimas“, - apgailestauja A. Fonseca iš TMO Centrinės būstinės Ženevoje.
Antai žmonėms visuomet atrodo, kad imigrantų jų gyvenamoje šalyje daugiau, nei yra iš tikrųjų. Tai parodė 2010 metais atliktas tyrimas. Pavyzdžiui, nors Italijoje imigrantų yra apie 7 proc., šios šalies žmonėms atrodo, kad imigrantai sudaro net apie ketvirtadalį visų gyventojų. JAV ir Kanadoje tikrasis ir suvokiamas imigracijos mastas skiriasi dvigubai.
Panašios nuostatos vyrauja ir Lietuvoje. Lietuvoje užsieniečiai, įskaitant dar nuo Sovietų Sąjungos laikų mūsų šalyje gyvenančius rusus, baltarusius ir ukrainiečius, taip pat pastarojo meto imigrantus, sudaro vos apie 1 proc. gyventojų. Pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad užsieniečių į Lietuvą atvyksta vidutiniškai apie 2 tūkst. per metus. Tai yra vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Vis dėlto maždaug trečdalis Lietuvos piliečių mano, kad imigrantų mūsų šalyje yra daug arba per daug.
„Akivaizdu, kad tokias nuostatas lemia baimė, o ne reali situacija. Žmonės paprastai baiminasi, kad imigrantai užims jų darbo vietas, naudosis socialinėmis paslaugomis. Tačiau čia susiduriame su įdomiu paradoksu: 2010 m. tyrimas parodė, kad labiausiai imigrantų bijo tie, kurie su jais darbo rinkoje nekonkuruoja. Tai – pensininkai ir valstybės tarnautojai“, - pažymėjo TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Kaip priduria A. Fonseca, neretai baimes apie atvykėlius lemia ir manymas, kad imigrantas visuomet yra nelegalus.
Baimes, o ne realią situaciją, anot A. Sipavičienės, atspindi ir lietuvių įsivaizdavimas, iš kurios šalies į Lietuvą atvyksta daugiausia imigrantų.
Antai daugiau nei pusė tyrimo dalyvių manė, kad daugiausia imigrantų Lietuvoje yra iš Kinijos. Nors kinai 2010-aisiais, tyrimo metais, sudarė vos 4 proc. imigrantų Lietuvoje. Iš tiesų daugiausia trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos) imigrantų Lietuvoje yra iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Vis dėlto A. Fonseca pažymi, kad žmonių suvokimas konkrečioje šalyje apie imigraciją bėgant laikui keičiasi. Migracijos ekspertė pateikė Vokietijos pavyzdį - 1984 metais 79 proc. gyventojų manė, kad jų šalyje imigrantų yra per daug. Po beveik ketvirčio amžiaus, 2008-aisiais, taip manančiųjų Vokietijoje buvo 53 procentai.
Tačiau A. Fonseca negalėjo atsakyti, kaip Vokietijoje pasikeitė visuomenės nuomonė apie imigrantus po plačiai nuskambėjusių šalies kanclerės Angelos Merkel žodžių 2010-aisiais, kad „daugiakultūriškumas jų šalyje visiškai žlugo“. Vokietijoje gyvena apie 7 mln. užsieniečių.
Tiek A. Fonsecos, tiek A. Sipavičienės teigimu, labiausiai visuomenės požiūrį į imigrantus lemia žiniasklaida. Tai rodo ir tyrimai. Antai 2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai lietuvių požiūrį į imigrantus lemia žiniasklaida, po to – draugų ar artimųjų pasakojimai ir galiausiai – asmeninė patirtis su imigrantais.