Tiesa, Socialinių Mokslų fakulteto dekanas ir K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas H. Niemi maoto ne tik šviesias spalvas. Didele problema jis vadina Lietuvos jaunimo išvykimą iš šalies ieškant mokslo ir darbo.
„Aš labai pamalonintas, kad lietuviai vertina Šiaurės šalių valdymo modelį. Tikiuosi, kad vertina ne tik dėl aukšto pragyvenimo lygio, bet ir dėl gero vyriausybės valdymo modelio. Mano nuomone, ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų iš priespaudos ištrūkusių šalių lūkesčiai buvo labai aukšti jau 1990 m. pradžioje", - kalbėjo svečias.
- Progresas buvo kur kas lėtesnis nei daugelis žmonių tikėjosi – neabejotinai taip pat dėl fakto, jog tuo pat metu buvo patiriama pasaulinė ekonominė recesija. Europos Sąjunga nebuvo ir nebus pajėgi pasiūlyti pakankamai pagalbos visiems naujiems šios sąjungos nariams. Leiskite man prisiminti, kad suomių valdžios gerovę atstatyti truko daugiau nei 50 metų – tai taip pat buvo pakankamai lėtas procesas“.
Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs 1985 m. suomis jau tada pastebėjo didelį progresą: „Su didžiuliu smalsumu jį stebėjau pakankamai ilgą laiką. Aš jau seniai buvau pastebėjęs, jog Lietuvoje yra itin stiprus bendruomenės jausmas, kuris yra labai vertinamas. Kita vertus, tai yra visiška tiesa, jog darbo kultūra visose socialistinėse šalyse buvo labai skirtinga nei Vakarų šalyse; ir tam pakeisti užtruks šiek tiek daugiau laiko“.
- Ar šie pokyčiai gali daryti įtaką geresniam gyvenimui Lietuvoje?
- „Spėju, darbo kultūra jau dabar yra labai pasikeitusi. Jūsų kompanijos jau samdo daug jaunų žmonių, kurie atsidavę dirba ilgus metus. Būtina paminėti, kad šiltas bendruomeniškumo jausmas, kuris visuomet buvo jaučiamas Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių faktorių ateičiai.
- Kokius privalumus turi Suomija lyginant su Lietuva?
- Progresas Lietuvoje buvo labai spartus. Tai reiškia, kad skirtumas tarp Lietuvos ir mano šalies nebuvo ir nėra toks didelis kaip buvo manyta prieš 20 metų. Lietuva, skirtingai nei Suomija, jau keletas metų yra Europos Sąjungos narė, taip pat NATO narė. Bet kokiu atveju, vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas įvyko tik prieš dvidešimt metų, kadangi Suomija neprarado savo nepriklausomybės per Antrąjį pasaulinį karą.
Pagal Molotovo – Ribentropo paktą, Suomija, kaip ir trys Baltijos šalys, priklausė Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tačiau Suomija, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija, nebuvo priėmusi Maskvos ultimatumo leisti įsikurti Raudonajai Armijai šalies teritorijoje. Tai reiškia, kaip mes visi žinome, kad Suomija pasirinko kitą alternatyvą – karą! Todėl mes turėjome daug ilgesnį laikotarpį sukurti modernią pramonės infrastruktūrą, taip pat Šiaurės šalių gerovės valstybę, socialinę apsaugą.
- Kokią Lietuvą mato suomiai?
- Dėl geografinių priežasčių ir ypač dėl fakto, jog estų kalba yra viena iš finougrų kalbos grupių, neturėtų būti stebėtina, kad Suomijoje Estija yra viena iš žinomiausių Baltijos šalių. Tai reiškia, kad dėl daugelio priežasčių Lietuva gali būti labiau pažinta tik ją aplankius. Aš labai laimingas galėdamas pasakyti, jog visi suomiai, aplankę Lietuvą, lieka labai sužavėti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūra yra pakankamai skirtinga nuo to ką mes galime pamatyti Suomijoje.
Šiandien Lietuva yra labai plačiai žinoma dėka krepšinio ir teatro. Tokie didūs žmonės, kaip Edmundas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas, yra aplankę Suomiją. Todėl jų vardai ir darbai yra labai puikiai pažįstami suomiams. Be to, Arvydas Sabonis buvo gerai žinomas mūsų krepšinio mėgėjams jau tuo metu, kai jis dar buvo Sovietų Sąjungos krepšinio komandos narys“.
- Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 30 metų?
- Sunku atsakyti. Bet kokiu atveju, Lietuva yra dalis Europos. Todėl, bendras progresas (ar jo trūkumas) Europoje turi tiesioginę įtaką ir ekonomikos vystymuisi Lietuvoje. Aš atkreipiau dėmesį jau anksčiau, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos ir visų kitų Vakarų Europos šalių pamažu pradeda mažėti.
Esu įsitikinęs, kad ta pati tendencija išliks ir ateityje. Tačiau turiu atkreipti dėmesį į vieną gana rimtą reiškinį, kuris, yra gerai žinomas visiems lietuviams: Lietuva, šiuo metu, kaip ir daugelis kitų buvusių pereinamojo laikotarpio šalių, patiria didelių ekonominių ir demografinių nuostolių dėl jaunų talentingų žmonių emigracijos. Jie vyksta mokytis ir dirbti į kitas ES šalis. Tai labai rimta Lietuvos problema.