„Valstybei būtų garbės reikalas išpirkti užsienio kreditorių reikalavimus. Juk kai investuoji į kitą šalį, kuo pasitiki? Tuo, kad valstybė apgins investicijas. Mano atstovaujami kreditoriai investavo į Europos Sąjungos šalį, kurią laikė saugia, neįsivaizduodami, kad bankas bankrutuos. Juk bankai taip lengvai nebankrutuoja“, - lrytas.lt dėstė advokatas Andrius Mamontovas.
Jo atstovaujama kontora „Pavlov ir partneriai“ kartu su kita kontora „Marcinkevičius, Čaikovski ir
partneriai JURIDICON“ yra suvieniję daugiau nei 200 „Snoro“ užsienio kreditorių, turinčių 211,5 mln. litų vertės pretenzijų „Snorui“.
Šios įmonės yra lengvatinių mokesčių valstybėse įkurtos bendrovės. Paprastai vienas iš tikslų kuriant tokias bendroves yra paslėpti tikrąjį savininką. Nors A. Mamontovas teigia, kad visos šios įmonės yra patikimos įmonės iš Rytų valstybių, nesusijusios su buvusiais „Snoro“ akcininkais.
Žinomas tik vienas šių advokatų atstovaujamas „Snoro“ kreditorius – tai Rusijos naftos prekybos įmonės „Rosneft“ oficialus padalinys Didžiojoje Britanijoje. Jis užsiima kurų laivų tiekimui.
„Lietuvoje turime įstatymus, reikalaujančius, kad Lietuvos bankas turi tinkamai prižiūrėti komercinius bankus. Ir turime banko bankrotą. Iš šių dviejų faktų išvada paprasta – bankų priežiūra buvo vykdoma netinkamai. Jei valstybė nesusitvarko, tegu perka kreditorių reikalavimus.
Viskas nurašoma ant dviejų žmonių, Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko, bet problema yra valstybės, kuri neprižiūrėjo „Snoro“ veiklos.
Jei valstybė sutiktų nupirkti šias skolas už mažesnę sumą, už bent pusę, tai dalis mūsų klientų su malonumu parduotų savo dalį. O valstybė tegul gaudo tuos du asmenis“, - argumentavo A. Mamontovas.
Su valstybe jo atstovaujami kreditoriai teistųsi Europos Žmogaus Teisių Teisme bei Europos Teisingumo Teisme. „Jų argumentas paprastas: dėjome pinigus į jūsų daržą, jumis pasitikėjome, tai grąžinkite nors dalį“, - kalbėjo A. Mamontovas.
Ieškiniai valstybei būtų pateikiami tuo atveju, jei jo atstovaujami klientai negaus vietos „Snoro“ kreditorių komitete. Sąrašas bus tvirtinamas kitą savaitę. Preliminariame komiteto narių sąraše klientų atstovas nėra įrašytas.
A. Mamontovas teigia, kad nebūdami kreditorių komitete jo klientai negaus informacijos apie bankroto procedūrą ir nebus tikri, kad ji vykdoma sąžiningai.
Lrytas.lt jau rašė, kad „Snoro“ privatūs kreditoriai gali tikėtis atgauti gal tik dešimtadalį banke likusių lėšų.
Šiuo metu didžiausias „Snoro“ kreditorius yra valstybė, kompensavusi indėlius. Pagal įstatymus, indėlius kompensavusi valstybės įmonė turi pirmenybę atgauti lėšas iš kompensavusios įmonės. Kiti kreditoriai dalinsis likučius, o jų visiems neužteks.
Tokią tvarką parlamentarai yra apskundę Konstituciniam Teismui. Kada skundas bus svarstomas, nežinia.