Steigti naują oro bendrovę A. Zuoko vadovaujama savivaldybė nusprendė vasarį. Meras žada, kad pirmieji skrydžiai įvyks kitų metų pavasarį - jau po Seimo rinkimų, kuriuose A. Zuokas dalyvaus.
Vilniaus meras trumpus atsakymus portalui lrytas.lt perdavė per savivaldybės viešųjų ryšių skyrių. Išsamesnius mero komentarus viešųjų ryšių skyrius vis atidėlioja. Praeitą savaitę buvo žadama juos pateikti šios savaitės pirmadienį. Tačiau pirmadienį žadama mero platesnių komentarų data nusikėlė iki savaitės pabaigos.
Viešųjų ryšių skyriaus persiųstuose komentaruose meras nurodo, kad planuojamos oro linijos išvengs niūraus daugelio Europos oro bendrovių likimo ir veiks pelningai „aukščiausios kokybės vadybos, ir profesionalių darbuotojų dėka“.
Atsakymuose taip pat kalbama jog, kaip ir anksčiau, savivaldybė ketina valdyti 34 proc. oro linijų akcijų. 49 proc. numatyti skirti neįvardintam strateginiam investuotojui, kitiems investuotojams – 17 procentų.
„Savivaldybės planuojamos investicijos sieks 2,5 mln. eurų“, - nurodoma atsakyme.
Jei mažėja savivaldybės investicijos, nors jos dalis bendrovėje nemažėja, tai turėtų sumažėti ir verslininkų investicijos.
Lrytas.lt skaičiavimais, kartu su verslininkais į „air Lituanica“ turėtų būti iš viso investuota apie 7,5 mln. eurų (25,5 mln. litų).
Dar prieš kelis mėnesius A. Zuokas apie oro bendrovę kalbėjo optimistiškiau. Kovo mėnesį viešėdamas Niujorke jis agentūrai „Bloomberg“ žadėjo, kad į „air Lituanica“ bus investuota beveik 80 mln. litų, iš jų 28 mln. litų skirs savivaldybė.
Šią savaitę atsakymuose lrytas.lt meras nenurodė, nei kokiomis kryptimis lėktuvai kils, nei kokie lėktuvus bus naudojami.
„Šiuo metu svarstomi visi galimi variantai, - apie lėktuvus sakė A. Zuokas. - Bus pasirinktas optimaliausias ir efektyviausias galimas variantas“.
„Bilietų kainodarą nustatys bendrovė, tačiau tai nebus pigių skrydžių bendrovė“, - nurodė jis.
Lrytas.lt jau rašė jog, konkurentų vertinimu, jei „air Lituanica“ norėtų pradėti skrydžius dvejais lėktuvais, tai bendrovė vien pasirengimams skristi išleistų 3-5 mln. eurų (10-17 mln. litų).
Nemažos išlaidos laukia ir bendrovei pradėjus skristi. Konkurentų nuomone, pelno bendrovei uždirbti greitai tikrai nepavyks, todėl, kad bendrovės nenuskandintų nuostoliai, reikėtų valstybės paramos.