„Iš tikrųjų nesuspėjau perskaityti šio (T. H. Ilveso) įrašo -
ir netrokštu to daryti. Tačiau labai krinta į akis, kad mano labai
švelnus įrašas tinklaraštyje - kuris buvo ne puolimas prieš
Estiją, o tiesiog pastaba, kad jos BVP (bendrasis vidaus produktas)
vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio - išprovokavo tokį pyktį“, -
P. Krugmanas, kuris yra JAV dienraščio „The New York Times“
skiltininkas, sakė Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“.
Praeitą trečiadienį jis savo tinklaraštyje paskelbė
straipsnį „Estijos rapsodija“ (Estonian Rhapsody), kuriame rašė:
„Kadangi Estija staiga tapo geriausiu pavyzdžiu griežtų taupymo
priemonių gynėjams - juk ji priklauso euro zonai ir klesti! -
pamaniau, kad būtų naudinga pamatyti, apie ką mes kalbame.“
Pateikęs Estijos BVP dinamikos nuo 2007 metų diagramą,
P. Krugmanas pakomentavo: „Taigi, baisus - (Didžiosios) depresijos
lygio - nuosmukis, lydimas reikšmingo, tačiau vis dar negalutinio
atsigavimo. Akivaizdu, (kad tai) geriau nei jokio atsigavimo - bet ar
tai gali būti laikoma ekonomikos triumfu?“
Tuo tarpu prezidentas T. H. Ilvesas naktį iš trečiadienio į
ketvirtadienį anglų kalba išliejo savo „Twitter“ paskyroje
pasipiktinimą dėl P. Krugmano straipsnio, nevengdamas aštrių
išsireiškimų.
Be kita ko, jis rašė: „Matyt, Nobelis prekybos srityje suteikia
teisę pamokslauti apie biudžeto reikalus ir vadinti mano šalį
„dykviete“. Tikriausiai tai susiję su Prinstono ir Kolumbijos
priešprieša.“
Pastaroji T. H. Ilveso užuomina akivaizdžiai susijusi su faktu,
kad jis pats yra baigęs Kolumbijos universitetą, o P. Krugmanas yra
Prinstono universiteto ekonomikos profesorius.
„Tačiau taip - ką mes išmanom? Esam tiesiog buki ir kvaili
rytų europiečiai. Neapsišvietę. Kada nors mes irgi suprasime.
Nostra culpa (Mūsų kaltė - lot.), - tęsė Estijos prezidentas. -
„Š...kime ant rytų europiečių: anglų kalbos jie nemoka; jie
nereaguos ir toliau darys, ką yra nusprendę bei perrinks
vyriausybes, kurios yra atsakingos (už dabartinę padėtį).“
T. H. Ilveso atstovas ketvirtadienį sakė naujienų portalui
„Delfi“, kad šios „Twiter“ žinutės buvo atsakymas P. Krugmanui,
siekiant apginti Estijos pastangas. Prezidentas pabrėžė
neišsižadantis savo žodžių.
Kai kurie Estijos vyriausybės pareigūnai pareiškė, kad šalies
vadovo komentarų tonas yra visiškai pateisinamas.
Ketvirtadienį premjero pareigas einantis gynybos ministras
Urmasas Reinsalu spaudos konferencijoje sakė, kad
T. H. Ilvesas gana aštriai gynė savo šalį, tačiau turėjo tam
akivaizdžių priežasčių.
„Kas dar turėjo tai padaryti, jeigu ne prezidentas?“, - klausė
jis.
Pasak U. Reinsalu, savo ekonomikos teorijose P. Krugmanas yra
padaręs išvadą, kad krizės laikotarpiais valstybė turi stengtis
kurti darbo vietas ir subsidijuoti verslą.
„Estijos politika buvo priešinga. Estija elgėsi ne pagal
Krugmano teoriją, tačiau šalies ekonomikos augimas atsikūrė, ir
tai tapo problema Krugmanui“, - aiškino U. Reinsalu.
Tuo tarpu Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi sakė, kad P.Krugmanas tapo publicistu ir siekia pateisinti
dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos ekonomikos
politiką. Ministras pažymėjo, kad dabartinį JAV biudžeto balansą
galima prilyginti gilią skolų krizę išgyvenančios Graikijos
balansui.
Pasak J. Ligi, P. Krugamano straipsnyje pateikiamas palyginimas tarp
Estijos BVP 2007 metais, kai į šalį plūdo pigūs užsienio
pinigai, su dabartine padėtimi yra netinkamas.
„Krugmano straipsnis vertas kritikos, ir visiškai pateisinama,
kad prezidentas ją išsakė būtent tokiu būdu“, - pridūrė jis.
Švedijos Banko premiją ekonomikos srityje Alfredo Nobelio
atminimui, populiariai žinomą kaip Nobelio ekonomikos premija, 2008
metais pelnęs P. Krugmanas pernai rudenį išpranašavo, kad Graikijos
skolų krizė išplis visoje Europoje ir kad tai ilgainiui gali lemti
euro žlugimą.