Ūkio ministerijos nuomone, priėmus įstatymą gali būti įsteigiama bent 1 tūkst. mažųjų bendrijų kasmet. Pats įstatymo rengimo procesas užtruko dvejus metus, kol pavyko nušlifuoti galutinį jo projektą.
Tokia verslo steigimo forma ypač priimtina žmonėms, manantiems, kad gali patirti sėkmę versle, bet neturintiems didelių pradinių finansinių išteklių. Be to, MB dalininkas nerizikuoja savo turtu taip kaip individualios veiklos vykdytojas ar tokios įmonės savininkas.
„Mažąsias bendrijas ypač tinka steigti žmonėms, bijantiems, kad pradiniame verslo steigimo etape visas jų turimas minimalus kapitalas, kurį jie galėtų panaudoti verslo kūrimui ir plėtrai, gali būti tiesiog „suvalgytas“ dėl formalių bazinių reikalavimų, taikomų uždarosioms akcinėms bendrovėms arba kokiai nors kitai verslo organizavimo formai. Pavyzdžiui, dabar bendrovėms (AB, UAB) privaloma įsteigti įmonės vadovo ir vyr. finansininko pareigybes. Tai suponuoja tam tikrą situaciją, kai verslas dar neturi pajamų, bet jau privalo mokėti atlyginimus darbuotojams, t.y. patirti nemažų sąnaudų. Akcininkai bendrovėje negali tokių sąnaudų perkelti į ateitį, kai bus gautos pajamos (pelnas). Kitaip tariant, sukuriamos pinklės verslui sužlugti dar net neprasidėjus, o jo steigėjui patirti nuostolių, - naujos verslo steigimo formos būtinybę trumpai apibūdino Seimo narys ir pridūrė: - MB gali samdyti darbuotojus pagal darbo sutartis. Bet kai prireikia, o ne vien dėl formalumo“.
Ši forma labiausiai orientuojama šeimos pagrindu kuriamam verslui ir jos pranašumas tas, kad steigėjai gali neturėti darbo santykių, bet jau pradėti veiklą, generuoti pajamas ir užsiiminėti komercine veikla. Rizika, ar pavyks surasi verslo nišą, ar produktas bus konkurencingas, išlieka, bet ji sumažėja tuo, kad nėra sąnaudų darbo santykiams ir mokant bazinius mokesčius, bent jau pradžioje, kol mažojoje bendrijoje veikia tik akcininkai.
Mažosios bendrijos – tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Jam steigiant nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo. Jis būtų formuojamas asmeniniu MB steigėjo ar nario įnašu, kuriuo galėtų būti bet koks nuosavybės teise asmeniui priklausantis turtas (pinigai ar kitoks turtas). Be to, tokios bendrijos būtų paprasčiau valdomos. Tais atvejais, kai MB narių susirinkimas būtų ir MB valdymo organas, vadovas nebūtų skiriamas, o MB narių susirinkimas priimtų sprendimus visais veiklos klausimais.
Jei atsiranda pelnas, tai tos bendrijos steigėjai-nariai, neturintys darbo santykių, bet esantys bendrijos bendrasavininkiai, turi teisę išimti iš bendrijos gautas pajamas ar pelną, bet prieš tai sumokėję visus mokesčius valstybei. Jie neturi jokių kitų išimčių palyginti su akcinės bendrovės akcininkais, kurie išsimoka akcininkams dividendus irgi tik sumokėję visus mokesčius valstybei.
Reikia pabrėžti, kad MB juridinei formai taikoma lygiai tokia pati atsakomybė, kaip ir bet kuriai kitai verslo formai.
„Mažųjų bendrijų įstatymo projekte numatyta, kad joje gali būti ne daugiau kaip 10 steigėjų. Jei verslas seksis, atsiras poreikis pritraukti daugiau investuotojų, mažosios bendrijos galės būti reorganizuotos į UAB arba AB“, - sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys V. Bacevičius.