Šį savaitgalį įvyko euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas. Po mėnesių spekuliacijų Ispanija pagaliau paprašė tarptautinės finansinės paramos. Tai kol kas didžiausia Europos šalis paprašiusi pagalbos – Ispanijos ekonomika yra ketvirta pagal dydį euro zonoje. Skelbiama, kad finansinės paramos dydis sudarys apie 100 mlrd. eurų. Taip pat teigiama, kad ši pagalba bus skirta vien tik šalies bankams ir Ispanijos vyriausybė negalės ja naudotis viešųjų finansų tikslais. Paramos pinigai bus pervesti tiesiai į specialų fondą, kurį Ispanijos vyriausybė sudarė bankams rekapitalizuoti. Dėl to šalies vyriausybė neturės įsipareigoti įvykdyti drastiškas taupymo priemones, kokias turėjo priimti Airija, Graikija ar Portugalija.
Ispanijos bankai smarkiai nukentėjo po 2007 m. sprogusio nekilnojamojo turto burbulo ir tapo dar labiau pažeidžiami, paaštrėjus Europos skolų krizei. Šalies gyventojų nerimas dėl bankų būklės lėmė spartų Ispanijos bankų depozitų mažėjimą. Padėtį dar labiau blogina nenuilstantis Ispanijos nedarbo didėjimas. 2007 m. Ispanijos nedarbas sudarė apie 8,3 proc., 2009 m. – net 18 proc., o šiuo metu jis pasiekė katastrofišką lygmenį – beveik 25 procentus. Priminsime, kad Ispanija yra jau ketvirtoji euro zonos šalis paprašiusi tarptautinės finansinės paramos.
Po šio Ispanijos žingsnio didelio dėmesio gali sulaukti Italijos viešųjų finansų padėtis. Manoma, kad finansų rinkų dalyviai akylai stebės šalies ekonominius rodiklius, obligacijų aukcionus ir gali perdėtai į juos reaguoti, manydami, kad šaliai taip pat gali prireikti pagalbos.
Penktadienį paskelbti prasti Kinijos ekonominiai rodikliai. Šalies metinė infliacija sudarė tik 3 proc., o gamintojų kainų indeksas per metus smuko net 1,4 procento. Šiandien ryte pranešta, kad Prancūzijos pramonės produkcija per mėnesį padidėjo apie 1,5 proc., nors tikėtasi tik 0,1 proc. padidėjimo.
Italijos ekonomika skendi recesijoje
Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, Italijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,8 proc. Tai didžiausias susitraukimas per trejus metus, informuoja AP.
Dėl skausmingos recesijos didelį spaudimą patiria premjero Mario Monti vyriausybė, kuriai sunkiai sekasi atremti krizę ir spekuliacijas, kad Italija gali būti dar viena šalis, paprašysianti tarptautinės finansinės paramos.
Šeštadienį euro zonos ministrai sutiko suteikti Ispanijos bankams 100 milijardų eurų paramą. Šiam sprendimui pritarė ir JAV bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Remiantis statistikos agentūros "Istat" informacija, pirmojo metų ketvirčio susitraukimas yra didžiausias nuo pirmojo 2009-ųjų ketvirčio, kai ekonomika susitraukė 3,5 proc.
"Istat" prognozuoja, kad Italijos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., o vyriausybė numato 1,2 proc. susitraukimą.