Investuotojų euforija dėl Ispanijos bankų gelbėjimo pirmadienį tęsėsi labai trumpai. Antroje dienos pusėje finansų rinkų dalyviai nuogąstavo dėl bankų gelbėjimo poveikio Ispanijos viešajai skolai ir prisiminė artėjančius Graikijos rinkimus, kurie gali lemti šalies išstojimą iš euro zonos. Pirmadienį 10 m. Ispanijos obligacijų pajamingumai padidėjo nuo 6,22 iki 6,51 procento. Be to, visų laikų aukščiausią kainą pasiekė ir Ispanijos obligacijų kredito rizikos draudimo sandoriai. Taigi, tarptautinė finansinė parama Ispanijai nenumalšino investuotojų nerimo dėl šalies skolos problemų.
Tuo tarpu, dėl šį savaitgalį Graikijoje vyksiančių parlamento rinkimų ES atstovai svarsto priemones, kurių būtų imtasi jei šalis išstotų iš euro zonos. ES pareigūnai teigia, kad blogiausiu atveju imtųsi riboti pinigų išėmimą iš bankomatų ir įvestų kapitalo judėjimo kontrolę. Taip pat prie problemų gali prisidėti Kipras. Šios šalies bankai smarkiai susiję su Graikija. Nuogąstaujama, kad Kipro centrinei valdžiai ir bankams iki šio mėnesio pabaigos taip pat gali prireikti tarptautinės finansinės paramos. Taip pat po Ispanijos gelbėjimo dėmesys gali nukrypti į Italijos pusę. Jau ketvirtadienį šalis turės pirmąjį, po Ispanijos bankų gelbėjimo, finansų rinkų testą – obligacijų aukcioną. Italija ruošiasi išleisti apie 4,5 mlrd. eurų fiksuotos atkarpos obligacijų.
Antradienį „Fitch“ kreditų reitingų agentūra pranešė, kad dėl skolų problemų euro zonos šalių skolinimosi reitingai gali būti toliau mažinami. Be to, „Fitch“ teigia, kad Graikijos išstojimo iš euro zonos atveju, Europos centriniam bankui veikiausiai dar kartą reikėtų vykdyti ilgo laikotarpio skolinimo mažomis palūkanomis operacijas, kurias bankas vykdė praėjusią žiemą. Šios operacijos padėtų palaikyti euro zonos šalių bankinės sistemos likvidumą.