Europos futbolo čempionatas Ukrainoje ir Lenkijoje ar greitai prasidėsiančios vasaros olimpinės žaidynės Londone traukia ne tiktai sporto aistruolius, bet ir tuos, kurių darbo vieta – biržos.
Investuotojus veikiausiai labiau domina ne įtempta kova žaliojoje vejoje, o šalių, kuriose vyksta šie milžiniški renginiai, akcijų rinkos reakcija.
Mat po vasaros olimpinių žaidynių ir futbolo čempionatų ar net jų metu dažnai juntamas pagyvėjimas vietos biržose.
„Per praėjusius 20 metų akcijų kursų indeksas šalyse, kuriose rengiamos olimpinės vasaros žaidynės, pakilo kur kas aukščiau nei pasaulinis akcijų kursas MSCI”, – pažymėjo „Saxo Bank” analitikas Mattas Bolducas.
Antai JAV „Dow Jones” indeksas po olimpinių žaidynių Atlantoje 1996 metais kilo 18 proc. sparčiau nei pasaulio vidurkis.
Australijos ASX po Sidnėjaus olimpiados 2000-aisiais pranoko MSCI net 24, o graikų „Athex” po 2004 metų Atėnų vasaros olimpinių žaidynių – 23 procentais.
Po 2006 metų pasaulio futbolo čempionato, kuris vyko Vokietijoje, Frankfurto DAX indeksas pūtėsi lyg ant mielių ir iki 2007-ųjų pakilo 45 procentais, nors prieš pat pirmenybes keletą mėnesių smuko.
Verta atkreipti dėmesį į Pietų Afrikos Respublikos biržos indeksą „JSE 40” – jis po 2010 metų pasaulio futbolo pirmenybių šoktelėjo į viršų 28 procentais.
Beje, paradoksalu, tačiau po žiemos olimpiados ją rengusios valstybės biržos akcijų kursas dažniausiai smunka. „Žiemos olimpinės žaidynės sulaukia mažesnio žmonių antplūdžio ir menkesnio žiniasklaidos dėmesio”, – sakė M.Bolducas.
Vasaros žaidynės ir futbolo čempionatai kelia susidomėjimą visame pasaulyje, o tai sukuria palankų klimatą investuotojams šalyse, kuriose vyksta šie sporto renginiai.
Tiesa, pakilimas akcijų biržose paprastai trunka neilgai.
Maždaug po metų akcijų kursai vėl paklūsta bendriems ekonomikos dėsniams ir gali greitai nukristi.
Taip atsitiko DAX ir „JSE 40”. Vokiečių indeksas 2008 metais smuktelėjo 50 procentų, Pietų Afrikos Respublikos 2011-aisiais – 25 procentais.
Analitikų nuomone, biržų kursų smigimą žemyn lemia tai, kad didieji sporto renginiai iš tiesų nepagyvina šalių, kuriose rengiami, ekonomikos. Arba tas pagyvėjimas būna trumpalaikis.
„Saxo Bank” analitikas M.Bolducas pripažino, kad naujų stadionų statyba ir įrengimas trumpam išjudina statybų verslą konkrečioje šalyje.
„Bet šioms valstybėms naujų sporto vietų statyba dažnai tampa bloga investicija, nes pasibaigus sportininkų kovoms jomis nėra pakankamai naudojamasi, o norint tvarkingai jas prižiūrėti, reikia išleisti gausybę mokesčių mokėtojų pinigų”, – aiškino M.Bolducas.
Bochumo (Vokietija) verslo mokyklos profesorius Günteris Vornholzas, besidomintis sporto renginių įtaka ekonomikai, teigė, kad naudos iš jų negauna nei turizmo verslas, nei mažmeninė prekyba. Nors dažniausiai tvirtinama priešingai.
„Sporto renginiai vilioja aistruolius, bet sulaiko kitus – šurmulio nepakenčiančius turistus, nors jų perkamoji galia ir didesnė”, – sakė profesorius.
Tai patyrė ir Vokietijos mažmenininkai per šioje šalyje 2006 metais vykusį pasaulio futbolo čempionatą: antrąjį ketvirtį, kurio metu vyko dauguma rungtynių, namų ūkių vartojimas buvo sumažėjęs.
JAV ekonomistų Roberto Baumanno ir Victoro Mathesono studija byloja, kad didieji sporto renginiai gali netgi pridaryti nuostolių.
Mat jų metu vietos gyventojai paprastai privengia didžiųjų prekybos centrų, o atvykę žiūrovai neišlygina trūkstamo vartojimo lygio.