Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, įvertinus, kaip šalies finansus paveikė banko „Snoras“ žlugimas, išvada vienareikšmė - sistema įrodė esanti stabili.
„Sistema įrodė esanti stabili, ir rinkos tai įvertino rekordiškai žemomis palūkanomis“, - trečiadienį sakė jis, pristatydamas 2012 m. Finansinio stabilumo apžvalgą.
Lietuvos finansų sistemos stabilumą pripažino ir indėlininkai. 2012 m. gruodį, nuo banko „Snoras“ sustabdymo praėjus vienam mėnesiui, indėlių sistemoje buvo sumažėję vos 1,1 proc. Pažymėtina, jog pastaruoju metu jų stabiliai daugėja, nors Tarptautinio valiutos fondo atlikta 42 finansinių krizių įvairiose šalyse analizė parodė, jog dėl indėlininkų reakcijos vidutinis indėlių sumažėjimas praėjus mėnesiui po sukrėtimo paprastai svyruodavo apie 11 proc.
Finansinio stabilumo apžvalgoje nurodyta, kad šiuo metu didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su išorės veiksniais: užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, reikšmingu pasaulio prekybos apimties susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu. Šios rizikos neigiamą įtaką Lietuvos finansų sistemai galėtų daryti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ar brangstančius energetinius išteklius. Tai paveiktų ir pagrindinių skolininkų - įmonių ir namų ūkių - finansinę būklę bei lemtų didesnius bankų kredito nuostolius.
„Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mūsų bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau ir toliau reikėtų gausinti kapitalo atsargas. Pagal nepalankiausią - mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų - scenarijų, siekiant, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8 proc. reikalavimą, iki kitų metų pabaigos reikėtų pritraukti apie 260 mln. Lt papildomo kapitalo“, - sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, konservatyviai vertinant įvairių rūšių riziką ir sudarant reikiamus atidėjinius, būtų galutinai išspręstos ekonomikos nuosmukio metu susidariusios paskolų nuvertėjimo problemos. Didesnės kapitalo atsargos sustiprintų bankų atsparumą galimiems sukrėtimams, didintų rinkų pasitikėjimą ir sudarytų sąlygas tvariai kredito plėtrai ateityje.