Trečiadienį Eurostat paskelbė, kad balandį euro zonos pramoninės gamybos buvo -0,8 proc. mažesnė nei kovą – tai šiek tiek geresnis rodiklis nei buvo tikėtasi, tačiau tendencija išlieka neigiama. Po globalios recesijos atsigaunanti Europos pramoninė gamyba pasiekė aukščiausią lygį 2011 m. rugpjūtį. Palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, ilgalaikių vartojimo prekių gamyba krito smarkiausiai: -6,2 proc. euro zonoje, -4,5 proc. visoje Europos Sąjungoje. Tarpinės prekės atitinkamai krito atitinkamai -4,5 ir -3,5 proc., o energijos gamyba išaugo atitinkamai 3,3 ir 1,3 proc.
Iš tų valstybių narių, kurios pateikė duomenis, didžiausias pramoninės gamybos nuosmukis per metus fiksuotas „periferijoje“: Italijoje (-9,2 proc.), Ispanijoje (-8,3 proc.) ir Portugalijoje (-7,6 proc.). Tačiau dvylikoje valstybių pramoninė gamyba per metus paaugo, smarkiausiai Slovakijoje (10,9 proc.), Lietuvoje (6,9 proc.) ir Nyderlanduose (4,7 proc.).
Graikijoje stiprėjant baimėms dėl šį savaitgalį vyksiančių rinkimų, per dieną iš bankų atsiimamų pinigų kiekis išaugo nuo 100 iki 500 mln. eurų. Italija, trečia pagal dydį Europos ekonomika, šiandien išplatino 6,5 mlrd. eurų dydžio vienerių metų trukmės obligacijų emisiją su 3,972 proc. pajamingumu, aukščiausiu per pastarąjį pusmetį. Dar prieš mėnesį už tokios pat trukmės skolą Italija mokėjo 2,34 proc. Rytoj Italija platins trejų metų obligacijas. Vokietija, kurios skola laikoma saugiausia Europoje, trečiadienį pasiskolino 4 mlrd. eurų dešimčiai metų su 1,52 proc. pajamingumu, 5 baziniais punktais didesniu nei praėjusį kartą.
Po vakarykščio ralio JAV akcijų rinkos krypčiai trečiadienį įtakos turės prieš biržos atsidarymą skelbiami gegužės mėnesio mažmeninės prekybos pardavimų duomenys bei gamintojų kainų indeksas. Nuo 2010 m. liepos JAV mažmeninė prekyba išlaiko stabilią augimo tendenciją, tačiau prognozuojama, kad praėjusį mėnesį ji buvo išsikvėpusi – tikimasi -0,1 proc. pokyčio palyginti su balandžio mėnesiu.
Apžvalgą parengė UAB FMĮ „Orion securities“ analitikai.