Nors Lietuvos eksporto rodikliai džiugina, ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis skeptiškai vertina ilgalaikes Lietuvos perspektyvas.
„Tenka pasikalbėti su verslininkais. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas didėja. Nors bedarbių daug. Aukštojo mokslo ir švietimo reforma neįvyko.
Aš skeptikas dėl ilgalaikių Lietuvos perspektyvų, jeigu nepasikeis valstybės politika. Reikalingos ryžtingos pastangos keičiant verslo sąlygas, kad jos būtų patrauklios investuotojams, sustabdyti jaunimo bėgimą į užsienį. Bet kol kas nematau pasikeitimų. Toks scenarijus nelabai malonus Lietuvai“, - sakė R. Rudzkis.
Anot jo, Lietuvai kyla sunkumų pritraukti turistų ir tiesioginių užsienio investicijų.
„Vien tai, kad Lietuva nepasiekiama oro transportu lemia tiesiogines užsienio investicijas. Verslininkams pigių skrydžių reisai negalioja. Jie nekurs savo atstovybės šalyje, kurios negali patogiai pasiekti. Ką galima patarti Vyriausybei? Nukreipti dėmesį į silpniausias sritis – transportą ir šildymą“, - sakė R. Rudzkis.
Europos krizės įtaka
Ekonomistas teigia, kad Lietuvos bėda – valios ir vadybininių gebėjimų aukščiausiame šalies valdymo lygmenyje trūkumas.
Anot DNB analitikų, naujausi duomenys liudija, kad Lietuva, suvaldžiusi įtampą valstybės finansuose ir tuo pelniusi rinkų pagarbą, stabilizavo ūkio nuosmūkį. Didžiaja dalimi tai lėmė eksportas. Tačiau eksporto augimui didelės įtakos turi Europos skolų krizė ir prastėjančios Lietuvos eksportuotojams svarbios rinkos – Rusijos perspektyvos.
Anot DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, geros žinios – pinga nafta ir krenta grūdų kainos. Tai reiškia, mažesnes maisto prekių kainas.
„Naftai pigti priežasčių yra daug. Silpnas ES augimas turi įtakos paklausai, o JAV turi sukaupusi didelį kiekį atsargų, todėl kaina turėtų mažėti. Bet tai reiškia, kad mums svarbiai Rusijai gali iškilti problemų, kurios ekonomika yra labai priklausoma nuo naftos pinigų“, - aiškino R. Bancevičius.
Anot jo, galvodami apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas negalime ignoruoti, kas vyksta aplink mus.
Dabar akivaizdu, kad 2011 metais ekonomikos atsigavimas atsigavimas neturėjo rimto pagrindo - ekonomikos traukinys neatsistojo ant tvirtų bėgių ir nepradėjo važiuoti visu greičiu.
Lietuvai šiemet reikės grąžinti apie 7,5 mlrd. litų valstybės skolų ir nors šalies reputacija nebloga, paskolų refinansavimo kaina gali didėti dėl situacijos Europoje.
„Euro krizė yra pasitikėjimo krizė. Politikai priėjo kryžkelę ir turės apsispręsti, kur eiti toliau. Lietuvos ekonomikos laivelis plaukioja neramioje jūroje“, - sakė R. Bancevičius.