Pasak advokato, nors susirinkimas neturėjo jokios įtakos sprendimams, bet bankrutuojančiam bankui reikėjo mokėti už jo organizavimą. Kad tilptų visi „Snore“ pinigus palikę žmonės, buvo išnuomota didžiausia sostinėje „Siemens“ arena. „Nuomos lėšos galbūt galėjo būti skirti tų pačių kreditorinių reikalavimų patenkinimui“, - mano V. Puklevičius.
Advokatas aiškina, kad tokį susirinkimą šaukti šiuo metu įpareigoja bankroto įstatymas. Jis būtinas norint paskirti banko kreditorių komitetą, kuris vadovaus bankroto procedūrai.
Susirinkimo išvengti galima, tik jei banko kreditorių yra mažiau kaip 50. Tuo tarpu „Snoras“ liko skolingas 18,5 tūkst. gyventojų ir įmonių.
V. Puklevičius svarsto, kad kito tokio neramaus kreditorių susirinkimo, kaip „Snoro“ atveju, buvo galima išvengti, jei būtų pakeistas bankroto įstatymas.
Susirinkime sprendimai priimami, jei už juos balsuoja virš pusę bankrutuojančios įmonės skolų turinčių kreditorių. „Snoras“ yra apie 4 mlrd. litų skolingas valstybiniam indėlių draudimo fondui, kuris padengė draustų indėlininkų lėšas. Kitiems kreditoriams bankas skolingas tik maždaug 2,5 mlrd. litų. Todėl priimant bet kokį sprendimą valstybė balsas yra lemiamas.
„Sprendimams dėl kreditorių komiteto užteko vien stambiųjų „Snoro“ kreditorių balsais. Jie numatyta tvarka balsavo iš anksto raštu. Todėl susirinkimo dieną, paaiškėjus, jog visų susirinkusiųjų kreditorių balsai neturės reikšmės, nes sprendimas dėl kreditorių komiteto jau yra iš esmės priimtas, kilo sumaištis ir nepasitenkinimas“, - apibūdina advokatas.
Pasak advokato, nors susirinkimas neturėjo jokios įtakos sprendimams, bet bankrutuojančiam bankui reikėjo mokėti už jo organizavimą. Kad tilptų visi „Snore“ pinigus palikę žmonės, buvo išnuomota didžiausia sostinėje„Siemens“ arena.
„Nuomos lėšos galbūt galėjo būti skirti tų pačių kreditorinių reikalavimų patenkinimui“, - mano V. Puklevičius.
„Šiuo metu bankroto įstatyme nėra galimybės atšaukti kreditorių susirinkimą, jei didžioji dalis kreditorių (pagal kreditorinių reikalavimų vertinę išraišką) jau pareiškė savo nuomonę, ir jei toks susirinkimas neturės įtakos priimtiems sprendimams.
Būtų racionalu inicijuoti tokį įstatymo pakeitimus, kad atsirastų išimtinė galimybė kreditorių susirinkimo nerengti arba leisti tam tikrais atvejais balsuoti vien raštu“, - siūlo advokatas.
Politikai kalba atsargiau
Politikai kalba atsargiau. Parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis konservatorius Stasys Šedbaras svarsto, kad kreditoriams tokie susirinkimai gali būti naudingi net jei sprendimas juose nėra priimamas.
„Žiūrėdamas iš kreditoriaus verslininko ar žmogaus pozicijų manau, kad dalyvauti tokiame susitikime turi būti teisė. Gal aš noriu pasisakyti susirinkime? Gal turiu vilties visgi bandyti susirinkime patekti į kreditorių komitetą?
Be to, kas žino, kokiais kriterijais remiantis būtų galima nešaukti susirinkimo? Kiek turi būti didžiųjų kreditorių, kiek mažųjų? Nuo kokios ribos jų nebereikėtų“, - svarstė S. Šedbaras.
Pasak jo, mažesnieji kreditoriai gali burtis ir vienytis, kad jų balsas taptų girdimas ir jų atstovas atsirastų kreditorių komitete.
„Argumentais dirbant gali daug ko pasiekti“, - mano S. Šedbaras.
Bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta pernai. Bankas turėjo apie milijoną skolininkų, dauguma jų – indėlininkai.
Valstybės valdomam indėlių fondui išmokėjus kompensacijas draustiems indėlininkams, kreditorių sumažėjo iki 18,5 tūkstančių. Draustųjų indėlininkų ieškinius perėmė indėlių fondas, taip jis tapo didžiausiu „Snoro“ kreditroriumi.