BBC praneša, kad ketvirtadienį ryte Ispanijos 10 metų obligacijų palūkanos pasiekė rekordinius 7 proc. Analitikai vertina, kad tai yra riba nuo kurios skolinimasis yra nebetvarus ir skolos augimo neįmanoma suvaldyti.
Savaitgalį Ispanija susitarė dėl 100 mlrd. eurų (345 mlrd. Lt) paramos bankams gelbėti.
Palūkanos pašoko po to, kai „Moody's“ sumažino Ispanijos reitingą nuo A3 iki Abb3 - vos vienu laipteliu aukščiau „šlamšto“ lygio. Italijos skolinimosi kaina ir augo nuo 3,9 iki 5,3 proc. už trejų metų vertybinius popierius.
„Pažvelgus, ką apie ateitį mano vartotojai, matyti, kaip nuo 2008 metų keitėsi vartotojų nuotaikos. Iki 2009 metų vidurio jos ženkliai prastėjo, o po to ėmė gerėti. Tačiau 2011 viduryje lūkesčiai vėl ėmė blogėti. Tai rodo, kad ekonomikos atsigavimas neturėjo tvirto pagrindo – ekonomikos traukinys neatsistojo ant tvirto pagrindo ir nepradėjo važiuoti visu greičiu“, - aiškino R. Bancevičius.
Jis teigė, jog euras yra politinis projektas, o dabartinės priemonės tik nuperka laiko, todėl neišvengiamai reikės didesnės integracijos sudarant valstybių biudžetus, ar mažiausiai bent jau bankų sąjungos.
„Graikijos ekonomika nesudaro nė 5 proc. euro zonos ekonomikos, o skola nesiekia nė 5 proc. euro zonos šalių skolos. Bet tai kaip mažas pūlinukas ant piršto - jeigu negydysi, gali kilti uždegimas.
Labiausiai nukentėjų Ispanijos ir Italijos bankai, nes investuotojai jiems nebeskolintų. Didėtų šių valstybių obligacijų pajamingumas. Skolinimosi kaina nebebūtų tvari ir nebeleistų finansuotis toms šalims“, - aiškino R. Bancevičius.
Anot jo, Europos ginkluotė – 600 mlrd. eurų.
„Ar politikai supranta, kokios būtų pasekmės, jeigu mūšis dėl Ispanijos ir Italijos būtų pralaimėtas? Ar sugebėtų paaiškinti tai rinkėjams?“ - svarstė R. Bancevičius. Jis teigė, kad euro zonai gelbėti būtini ryžtingi politiniai sprendimai.