Kad Lietuva įvestų eurą 2014-aisiais, kitų metų gegužę ji turi atitikti kelis vadinamuosius Mastrichto kriterijus.
Kol kas didžiausių abejonių yra dėl vieno kriterijaus – šalies infliacija per ankstesnius 12 mėnesių turi būti ne daugiau kaip 1,5 proc. punkto didesnė, nei trijose Europos Sąjungos valstybėse, kur ji mažiausia.
Gegužę kainos augo itin nedaug. Nuo balandžio jos paaugo tik 0,1 proc., nuo praėjusių metų gegužės – 2,5 procento. Tai – geriausi rezultatai per pastaruosius metus.
Bet ir tiek gali neužtekti, kad atitiktume euro kriterijus. „Nepaisant visų teigiamų naujienų, manau, kad šansai išpildyti infliacijos kriterijų yra labai nedideli“, - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Kol kas nesidžiaugčiau mažesne infliacija – ji mažėja daug kur. Tiek dėl naftos kainos kritimo, tiek dėl gilaus ekonomikos nuosmukio visame senajame žemyne.
Jau prasidėjo laikotarpis, pagal kurį kitąmet bus vertinamas infliacijos atitikimas. Kol kas mūsų infliacija yra apie 1 proc. punktą didesnė nei Mastrichto kriterijus, jei jis būtų skaičiuojamas šiandien.
Bijau, kad kuo ilgiau tai tęsis, tuo radikalesnis turės būti infliacijos mažėjimas laikotarpio gale, kad pasiektume reikalingą vidurkį“, - svarsto jis.
„Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis svarsto, Latvijos šansai įsivesti eurą šiuo metu yra geresni nei Lietuvos.
„Latvija ir Lietuva neturi daug galimybių suvaldyti infliaciją. Lietuva nenaudoja priemonių, kurios galėtų sumažinti infliaciją. Latvija imasi priešingos politikos, mažina pridėtinės vertės mokestį. Nuo metų vidurio Lietuvoje yra didinamos dujų kainos buitiniams vartotojams - tai galima pavadinti žaidimu su ugnimi. Tai padidins infliaciją 0,3 procento“, - tikina N. Mačiulis.
Vyriausybė yra ne kartą deklaravusi siekį įsivesti eurą 2014-aisias. Tačiau pastaruoju metu prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pradėjo kalbėti atsargiau. Pasak jų, pirmiausia reikėtų atitikti kriterijus, o tada galvoti, kada stoti į krizę išgyvenančią euro zoną.