Darant prielaidą, kad „Naujoji Demokratija“ ir „Pasok“ – dvi centristų partijos, kurios kartu gavo 54% vietų parlamente – sugebės suformuoti koaliciją, trumpuoju laikotarpiu Graikijos išstojimo iš euro zonos rizika smarkiai sumažėjo. Taip pat galima tikėtis, kad valdančioji dauguma stengsis iš Troikos išsiderėti šiek tiek lengvatų, susijusių su paskolomis, pvz., mažesnes palūkanas. Rinkimuose graikai išreiškė savo valią – likti euro zonoje, taupyti, išmokėti skolas. Tai turėtų nuraminti investuotojus, tačiau euro krizė dar nesibaigė: praėjusią savaitę papildomo netikrumo rinkoms suteikė Ispanija, Kipras ir Italija. Ispanijos 10 m. skolos kaina šiandien šoktelėjo 22 bazinius punktus ir pasiekė 7,15 proc. (22 baziniai punktai yra didžiausias dieninis Ispanijos obligacijų pajamingumo pokytis visu jos buvimo euro zonoje laikotarpiu.)
Jei Naujoji Demokratija, gavusi daugiausiai 43% vietų parlamente, nesugebės per tris dienas suformuoti vyriausybės, šios užduoties imsis kairiųjų partija „Syriza“, pasisakanti prieš finansinę pagalbą iš Troikos, ir tokiu būdu prieš buvimą euro zonoje. Vėliau, nesėkmės atveju, kartelę perims „Pasok“, o paskutinį šansą suformuoti vyriausybę turės prezidentas. Nesuformavus vyriausybės, rinkimai būtų vykdomi pakartotinai trečiąjį kartą, tačiau nukentėtų investuotojų pasitikėjimas euru. Sekmadienį euras buvo pakilęs iki 1,2747 JAV dolerių, aukščiausio lygio per keturias savaites, tačiau šiandien smuktelėjo iki 1,261.
Pirmadienį nebuvo skelbiama jokių esminių ekonomikos indikatorių, dėmesio centre atsidūrė prasidėjęs G20 vadovų susitikimas Meksikoje, truksiantis dvi dienas. Posėdyje Europos lyderiai kritikuojami dėl to, kad prieš savaitę suteikdami 100 mlrd. eurų finansinę pagalbą Ispanijos bankams tik padidino netikrumą rinkose. Deja, kol kas posėdžio dalyviai tik reikalauja, kad europiečiai kuo greičiau imtųsi ryžtingai spręsti krizę, tačiau faktiškai tokie reikalavimai girdimi jau dvejus metus, tačiau ne kiekviename posėdyje pasigirsta realių įgyvendinamų pasiūlymų, kaip Europa galėtų išbristi iš susidariusios padėties. Paskutiniame susitikime Kanuose kai kurios valstybės – tame tarpe Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė – įsipareigojo sumažinti deficitus iki pusės 2010 m. lygio, o valstybės, kurių finansai geresnės formos sakėsi galinčios pakelti paklausą. Antradienį pasibaigsiantis G20 susitikimas dar ne paskutinis šį mėnesį. Penktadienį Romoje susitiks keturių didžiausių euro zonos šalių lyderiai, o kitą savaitę Briuselyje įvyks visos euro zonos aukščiausių vadovų susirinkimas, kur bus diskutuojama dėl glaudesnės politinės ir ekonominės sąjungos, kuri reikalinga siekiant atgauti rinkos pasitikėjimą.