Politinis vandalizmas Lietuvos ir Lenkijos verslo santykių neatšaldys

Ana Savicka
Savaitgalį ant tarpukario Lenkijos vadovo Jozefo Pilsudskio memorialo Rasų kapinėse ir Šv. Jono Bosko bažnyčios fasado užpaišyti Gedimino stulpai vėl pakurstė diskusiją apie lietuvių ir lenkų nesantaikos priežastis. Lrytas.lt kalbinti lenkų diplomatai ir verslo atstovai mano, kad dvišalių santykių kampai kažkieno aštrinami tyčia. Tiesa, jie abejoja, kad šitoks tautinės neapykantos kurstymo būdas turės rimtesnės įtakos politiniam ir ekonominiam kaimynių dialogui.
Įspūdingomis užsienio prekybos apimtimis besidžiaugiantiems Lietuvos ir Lenkijos verslininkams svarbus vienintelis dalykas – galimybė dirbti ir uždirbti.
Daugiau nuotraukų (1)
Iš pradžių Lenkijos ambasada politinio vandalizmo atvejo komentuoti nesutiko. Vėliau jį įvardino kaip chuliganų išpuolį. Chuliganus pasmerkė ir juos surasti viešai pažadėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius bei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Daugelio akimis šis atvejis – viso labo nevykusi provokacija, po kurios politikai galės pradėti dar vieną diskusiją apie gražius santykius etapą.
Lenkijos Respublikos Lietuvoje ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis ekonominį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą grindžia skaičiais, o ne politinėmis spekuliacijomis.
„Verslininkai vadovaujasi ekonominiais kriterijais, todėl verslo su politika nesieja. Prekybos apyvarta 2011 metais pasiekė rekordinį lygį, šių metų pirmas ketvirtis rodo, kad dinamiškas augimas tęsiasi. Lenkijos įmonės plečia savo veiklą Lietuvoje, vykdo bendrus projektus su Lietuvos verslo subjektais“, - mano Lenkijos diplomatinės atstovybės narys.
Ekonominio Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo scenarijaus šis akibrokštas pakeisti neturėtų.
Įspūdingomis užsienio prekybos apimtimis besidžiaugiantiems abiejų šalių verslininkams svarbus vienintelis dalykas – galimybė dirbti ir uždirbti. O pastaroji įgyvendinama sklandžiai net pliekiantis dėl lenkiškų pavardžių rašybos ar nuo namų plėšiant lenteles su gatvių pavadinimais.
Didina apsukas
Šiuo metu Lenkija yra ketvirta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė ir užima trečiąją vietą pagal importą. Daugiausia - apie 45 proc. - į Lenkiją eksportuojama mineralinių produktų. Iš Lenkijos daugiausia - 19 proc. viso importo - įvežama maisto ir žemės ūkio produkcijos. Pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje Lenkija užima antrąją vietą.
2011 metais Lietuvos ir Lenkijos užsienio prekybos apimtis perkopė 11 mlrd. litų ir beveik 0,5 mlrd. litų viršijo 2008-aisiais pasiektą dvišalės prekybos rekordą. Ikikriziniais 2008 metais Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta siekė 10,4 mlrd. eurų.
Neseniai į Lietuvos rinką įžengusios Lenkijos didmeninės prekybos IT įranga lyderės „ABC Data“ atstovybės mūsų šalyje vadovas Raimundas Byčius tikina, kad panašūs vandalų išpuoliai ar tautinių mažumų klausimai verslininkų aptarinėjami retai. Verslas, kaip ir gyvenimas, teka sava vaga. O su politiniais debatais, kad ir neigiamais, ekonominis dviejų šalių bendradarbiavimas nesibaigs.
„Tai tėra smulkus epizodas, kurio įtakos niekas nepajus. Juolab – Lietuvos ir Lenkijos verslininkai. Galbūt įvykį jie aptars, bet burbulo iš jo nepūs, - tvirtina lenkų įmonei Lietuvoje vadovaujantis R. Byčius. - Prekybos apimtys tarp kaimyninių valstybių didėja, tad vargu ar jas galėtų paveikti kažkieno papaišymai. Versle remiamasi skaičiavimais, o ne diskusijomis apie tautinių mažumų gyvenimo realybę. Juk kuklią pensiją gaunanti močiutė iš Alytaus pigesnių prekių vis tiek važiuos į Lenkiją.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.