SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą buvo nusiteikęs optimistiškai. Anot jo esminis ūkio augimo variklis yra vidaus paklausa, iš kurios biudžetui nubyra santykinai didesnė dalis nei iš euro. Panašu, kad jos perspektyvos yra neblogos.
„Vidaus rinkos perspektyvas lems keletas veiksnių. Laukiama spartesnio nedarbo lygio mažėjamo dėl sezoniškumo. Be to, kurį laiką nereikės mokėti už šildymą. Bankų indėlių palūkanos yra žemos, o akcijų rinka konservatyviam investuotojui nėra palanki užsidirbti pinigų“, - sakė G. Nausėda.
Tai reiškia, kad gyventojai daugiau pinigų išleis vartojimui.
Tačiau didžiausia grėsmė – nepakankamai augantis ar net mažėjantis realusis darbo užmokestis.
„Atlyginimai didėja pavieniuose sektoriuose, bet ne bendrai. Šis faktas nėra geras vidaus rinkos atsigavimui – blogėja didelės visuomenės dalies lūkesčiai. Tokiu atveju penktadalis namų ūkių dėl infliacijos turėtų keisti savo vartojimo įpročius – atsisakyti nebūtinų prekių ir išlaidas sumažinti daugiau nei sumažėjo realusis darbo užmokestis, dar galvodami apie juodą dieną.
SEB prezidento patarėjas teigiamai vertino minimalios algos didinimą ir darbo santykių liberalizavimą.
„Pagaliau bus pakelta minimalios algos kartelė. Tačiau su ja siejamas ir darbo santykių liberalizavimas. Galbūt atrodo, kad geriausia būtų išvis nemokėti jokių išeitinių kompensacijų, bet viskas ne taip paprasta.
Liberalizavus darbo santykius pradžioje, be abejonės, tai paskatintų darbo vietų kūrimą. Tačiau, kaip parodė Pietų Europos pavyzdžiai, darbuotojų atleidimas taptų masiškas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Ar rasime balansą?
Manau, kad taip, svarbu, kad kažkas daroma. Be permainų tie žmonės, kuriuos vėliau būtų galima atleisti, turėtų mažiau galimybių išvis susirasti darbą“, - aiškino G. Nausėda.
SEB paskaičiavo, kad kelerius metus nekėlus minimalios algos, mažiausiai uždirbančių gyventojų finansinės galimybės gerokai sumažėjo. Nuo 2008 metų infliacija siekia 16 proc. Tiek sumažėjo realios minimalią algą uždirbančių gyventojų perkamoji galia. Minimalios algos didinimas šį atotrūkį šiek tiek sumažins.
Visų mokesčių surenkama daugiau nei planuota, išskyrus akcizo. BVP plėtros tempai pranoksta Finansų ministerijos prognozę. Biudžeto planas buvo konservatyvesnis“, sakė G. Nausėda.
Esminis vidaus degimo variklis yra vidaus paklausa. Šiemet geriau sekasi kovoti su šešėliu, tai rodo pakankamas šių mokesčių surinkimas.
„Pažvelgus, kaip sekasi rinkti pajamas, nė vienas mokesčių surinkimas neprilygo mokesčių surinkimui 2008 metais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad mokesčių surinkimas sumažėjo dėl naktinės mokesčių reformos. Bet aš nesutinku. Sumenko net ir gyventojų pajamų mokesčių surinkimas, nors jo tarifas sumažėjo.
Pagrindinė priežastis – dėl krizės susitraukusi ekonomika ir mokesčių bazė.