Skundai, kad nėra už ką atostogauti ir nėra iš ko taupyti, rezultatų neduos. Ypač dabar, kai įpusėjo birželis. Kad pasiektumėte rezultatą, lieka tik du keliai: arba imtis veiksmų ir iki šių metų pabaigos ar bent kitų metų vasaros „užsiauginti“ atostogų biudžetą, arba atostogauti pagal kišenę.
Kai ką vis dar nustebina žinia, kad atostoginiai nėra 13-asis metų atlyginimas, mokamas atostogų metu. Taigi, jei atostogų neleisite darbe ar žiūrėdamas pro langą, jas reikia susiplanuoti. Po šiuo žodžiu slypi paprasta esmė – suformuluoti atostogų tikslą: ką ketinate veikti, kiek laiko atostogausite, kada tai vyks ir su kokia kompanija, taip pat jas įkainoti: nusistatyti adekvačią sumą, kurios reikės poilsiui. Ir, žinoma, pradėti veikti – disciplinuotai atsidėti užsibrėžtą sumą ir pasinaudoti galimybėmis papildomam uždarbiui. Sakote, viskas girdėta? Deja, bet stebuklingų receptų, kaip nieko nedarant gauti biudžetą trokštamoms atostogoms, nėra.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, planuoti verta net ir paskutinės minutės keliones. Nes tokių atlyginimo priedų kaip paskutinės minutės santaupos niekas nemoka. Nebent jais laikytume paskolas. Su 8 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau net ir jos dalies atostogautojų nebaido.
Naujausios Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis atostogausiančių poilsiui numato 500-1000 Lt biudžetą. Tokią sumą kaupiant vienam metus laiko, tenka atsidėti po 42-83 Lt/mėn. Jei dviem – po 21-42 Lt/mėn. Tačiau toks biudžetas didelei daliai gyventojų turbūt sunkiai įveikiamas arba netenkina poreikių – artėjant vasarai, vartojimo kreditų bendrovių paslaugų paklausa išauga pusantro karto kiekvieną mėnesį. Bendrovių teigimu, dažniausiai skolinamasi 2800 Lt suma, kurią būsimi turistai grąžina per 12 mėn. Tai apytiksliai reiškia 252 Lt/mėn. Štai tokia suma, pasirodo, yra gerokai priimtinesnė, nepaisant to, kad grįžus iš atostogų, reikia sukti galvą ne dėl būsimų darbų, o dėl palūkanų.
Nors skolinimasis atostogoms vis dar gana populiarus, gyventojų finansinė situacija po recesijos pradeda gerėti. Ta pati apklausa atskleidė, kad neatostogaus šiemet tik 10.6 proc. dirbančiųjų. Sakau „tik“, nes pernai atostogų atsisakė beveik ketvirtadalis apklaustųjų. Turint omenyje, kad nedarbas miestuose pirmąjį ketvirtį siekė 11.2 proc. išeitų, jog atostogaus didžioji dirbančiųjų didmiesčių gyventojų dalis.
Regis, ir norus nuo galimybių šalies gyventojams vis geriau pavyksta atskirti. Net 67.6 proc. lietuvių šiemet poilsiaus tėvynėje – kas į sodus, kas prie jūros, kas į sodybas.
Na, o jei norisi būti tarp tų likusių 19 procentų, planuojančių išvykas į užsienį? Tuomet pravartu sau atsakyti į vieną klausimą, kodėl norite išvykti?
Jei masina pažintiniai tikslai, tuomet, ar tikrai svarbu, kiek žvaigždučių turi viešbutis? Juk ne jo apžiūrėti vykstate. Tad jei sutinkate keletą valandų pasėdėti sulenktomis kojomis pigių skrydžių operatorės lėktuve, apsigyventi jaunimo bendrabutyje su girgždančiomis grindimis ir bendrais patogumais vardan pažinimo, tokioms išlaidoms tikrai turėtų pavykti pasiruošti.
Jei trokštate poilsio kūnui, ar tikrai taip svarbu, kur stovi palmė, po kuria vis tiek gulite užsimerkęs? Galų gale, gal ir obelis ar ežeras ne ką prasčiau pasitarnautų? Taip, žydrų paplūdimių ar naktinio šėlsmo nuotraukomis Facebook tinkle prieš draugus nepasipuikuosi, bet bent jau neteks po atostogų gyventi palapinėje. Skolintoje.
Kad ir kaip nesvajingai skamba, bet kaip gyventi, taip ir atostogauti tenka pagal finansines galimybes. Nors pastarosios dažnai ir kertasi su norais. Pigesnio ir patogesnio būdo „atostogauti“ nei sėdint ant sofos ir dūsaujant, kad nėra pinigų, vargu ar sugalvotum. Bet gal verčiau jau dviračiu (kad ir skolintu) išsiruošti iki kaimyninio miestelio ar paplaukioti baidare nacionaliniame parke. Galimybių nebrangioms ar netgi nemokamoms, bet įspūdingoms atostogoms ir pramogoms yra tikrai labai daug. Svarbu prieš jas neužsimerkti apgailestaujant dėl savo finansinės situacijos.