Šios idėjos buvo pristatytos Išskirtiniame bendrovių valdymo forume, kurį organizuoja Ūkio ministerija, vadovų studijas rengiantis Baltic Management Institute (BMI) bei advokatų kontora LAWIN. Forume dalyvavo Ūkio ministras Rimantas Žylius, viceministras Adomas Audickas bei didžiausių Lietuvoje bendrovių vadovai, valdybų nariai, bankininkai bei verslo konsultantai.
Ūkio ministras Rimantas Žylius pristatė, kad valstybė reformuodama jos, kaip įmonių akcininkės ir savininkės, veiklą, siekia trijų tikslų: valstybės valdomoms įmonėms turi būti nustatyti nekonfliktuojantys tikslai, valstybės valdomos įmonės veiktų skaidriai, atskleisdamos informaciją apie veiklą ir finansinius rezultatus, valstybės valdomos įmonės būtų apsaugotos nuo netinkamos politikų įtakos ir būtų atskirtas valstybės kaip reguliuotojo ir akcininko vaidmuo.
Verslo bendruomenė sutarė, kad pokyčiai valstybės valdomose įmonėse yra akivaizdūs, tačiau būtina užtikrinti tolimesnį priimtų teisės aktų įgyvendinimą praktikoje ir reformos tęstinumą. Verslo bendruomenė labai palankiai sutiko idėją, kad ne mažiau kaip 1/3 valdybos narių turėtų būti nepriklausomi nuo bendrovės bei valstybės institucijų. Tačiau pabrėžė, kad jų vaidmuo labai priklausys nuo valdybos aktyvumo ir savarankiško, o tam reikalinga, kad būtų aktyvūs valdybų pirmininkai, kurių pareiga – vadovauti valdybai.
Advokatų kontoros LAWIN partnerė Dovilė Burgienė pabrėžė, kad tikslai yra gražūs ir siektini, tačiau svarbu rasti ir tinkamus žmones, kurie taptų gero bendrovių valdymo ambasadoriais valstybės valdomų įmonių valdybose. Advokatė pakvietė į valdybas skirti nebūtinai pačius aktyviausias žmones, tačiau atsakingai ieškoti labiausiai kompetentingų narių.
Forumo metu valstybės valdomų įmonių atstovai pasidalino patirtimi, kad šių bendrovių valdybos darosi vis aktyvesnės, išgyvendamos skirtingas stadijas: nuo „popierinių“, formaliai pareigas atliekančių valdybų ar griežtų „kontrolierių“, iki bendrovės lyderių, strategų ir vizijos kūrėjų. Tačiau ši kaita yra ilgalaikis procesas ir valdybos vis dar yra kelyje atsakomybės suvokimo, pasitikėjimo ir savarankiškumo link.
Valdybų narių patirties turintys atstovai taip pat pabrėžė, kad paskyrus nepriklausomus valdybų narius, turėtų būti teikiamas didesnis dėmesys įžangai ir jų supažindinimui su konkrečios bendrovės veiklos specifika, nes iki šiol to trūko. Taip pat buvo pažymėta, kad skiriant nepriklausomus valdybos narius nebūtina iš jų visų reikalauti specifinio sektoriaus (pavyzdžiui, transporto) žinių: valdybai reikia ir finansų bei strateginio planavimo kompetencijų, o iš kitų sektorių atėję valdybų nariai atneša naujų idėjų, įmonės vis tiek paklūsta bendriems verslo vadybos dėsniams.
Ūkio ministras Rimantas Žylius, baigdamas forumą, pabrėžė, kad valstybė kvies verslo atstovus, kurių kompetencija ir patirtis galėtų pakeisti valstybės valdomas įmones, tapti jų valdybos nariais, kartu įsipareigodama užtikrinti ir gerbti šių nepriklausomų valdybos narių veiklos savarankiškumą. Ministras pastebėjo, kad per keletą metų įvyko esminių valdymo kultūros pokyčių, šiandiena atsiranda vis daugiau valstybės valdomų įmonių, kuriose aktyvūs žmonės gali pakeisti jų veiklą ir kelti veiklos efektyvumą. Tokie kultūriniai pokyčiai yra patys sudėtingiausi ir ilgiausiai trunkantys, tačiau progresas nuteikia optimistiškai.