LLRI pabrėžia, kad nors politiniais sprendimais rizikos panaikinti neįmanoma, tačiau valstybė privalo užtikrinti, kad politiniais sprendimais paremtų investicinių projektų nuostoliai ir žala nebūtų perkeliami su investicijomis nesusijusiems žmonėms, visų pirma, energijos vartotojams bei mokesčių mokėtojams.
„Svarbu pastebėti, jog šiuo metu nepakankamai dėmesio skiriama projekto grėsmių analizei: kas bus, jei prielaidos, kuriomis remiamas AE projektas, nepasiteisins. Nei projekto šalininkai, nei priešininkai iki šiol nėra sukūrę mechanizmo, kaip būtų galima apsaugoti vartotojus nuo neigiamo atominės elektrinės veiklos scenarijaus,“ – pastebi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI pastebi, jog viena esminių projekto grėsmių gali kilti tuomet, jei naujos AE gaminama energija rinkoje nebus konkurencinga. Tuomet atsirastų tikimybė, kad vartotojai taps valdžios sprendimų įkaitais ir bus priversti pirkti brangią naujos AE energiją. Mechanizmų, kaip priversti vartotojus pirkti brangią energiją, kurios jie nenori, Lietuvos teisinėje bazėje jau yra, o kadangi įstatymai tokių ribojimų neuždraudžia, ateityje jų gali atsirasti ir daugiau.
Kita išskiriama grėsmė – projektas gali užtrukti ilgiau nei planuota bei pabrangti, kas neretai įvyksta stambiuose projektuose. Kadangi Lietuvoje į projektą investuoja valstybės kapitalas, išaugus projekto kainai, trūkstamas lėšas privalės surasti valstybės kapitalas ir mokesčių mokėtojai.
„Įgyvendinant AE projektą svarbu užtikrinti maksimalų skaidrumą ir aiškumą. Reikia garantijų, kad vartotojai nebus verčiami pirkti elektros energijos iš AE ar bet kokio kito šaltinio ar tiekėjo. Būtina įdiegti saugiklius, kad išaugus projekto sąnaudoms, išaugusi finansavimo našta nebūtų automatiškai perkeliama mokesčių mokėtojams ir valstybės biudžetui. Net ir menkiausios abejonės dėl ekonominio atsiperkamumo turi būti išsklaidytos. Tai turi būti ne politinis, o ekonominis projektas, veikiantis rinkos sąlygomis. Jei nauja AE yra stabilumo ar nepriklausomybės energetikoje garantas, jis turi stovėti ant tvirtų rinkos pamatų, o ne ant valdžios garantijų pastolių,“ – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.