- Kokia jūsų vizija naujame poste?
- Pirmiausia reikia suvienyti verslo struktūras ir darbuotis dėl valstybės. Pagrindinis tikslas - peržiūrėti pasiūlymus, kuriuos teikia verslo struktūros, įvertinti juos ir išanalizuoti.
Kadangi artėja rinkimai, dabar artimiausias uždavinys yra pasirūpinti, kad į rinkimines programas būtų įtraukti svarbūs valstybei klausimai ir kad po to, kai bus sudaryta Vyriausybė ir rengiama jos programa, tos idėjos nugultų į Vyriausybės programą.
- Ar verslo struktūros dabar išsiskaidžiusios?
- Yra ne viena asocijuota verslo organizacija – ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ir kiti. Visi jie turi savo pasiūlymų, minčių, ką reikėtų keisti valstybėje, kad verslo aplinka būtų geresnė, kad mokestinė aplinka būtų palankesnė verslui.
Aš manau, kad reikėtų daugiau diskusijų tarpusavyje – išanalizuoti, kokie variantai būtų geriausi ir tuomet juos teikti, kad būtų apjungtas kuo platesnis nuomonių ratas, kad tie klausimai jau būtų aptarti.
- Kokias problemas matote pramonės, verslo srityje?
- Be abejonės – nuolatinis mokestinės sistemos kaitaliojimas. Kiekvienais metais mes bandome spėti, ką šiemet pakeis. Pernai visus apkaltino, kad turime daug pinigų, tai reiškia, kad reikia įvesti mokestį milijonieriams. Socialinio teisingumo reikalaujantys Seimo nariai bandė sukurti vienokius mokesčius, baigė kitokiais – įvedė mokesčius turtui, bet neįvedė automobiliams.
Naujasis žemės mokestis dabar šimtus kartų skiriasi nuo to, kuris buvo. Galbūt ir anas buvo neteisingas, bet gal nereikėjo taip drastiškai keisti jo dydį šimtus kartų. Gamtos išteklių mokesčiai irgi du kartus keitėsi per dabartinę Seimo kadenciją. Ar įmanoma tokioje aplinkoje nuosekliai plėtoti verslą nenuspėjant, kas gali atsitikti ateityje?
Kita vertus, valstybė priima naujus įsipareigojimus, skolinasi. Skola per tuos ketverius metus išaugo nuo 17 iki 51 mlrd. litų. Vien tos skolos aptarnavimui išleisime 2,4 mlrd. litų. Tai milžiniška suma ir, be abejonės, tuos pinigus reikės surinkti į biudžetą iš tų, kurie dirba šiandien.
Tai reiškia, kad mes jau turime beveik atspėti: mokesčiai bus neišvengiamai didinami, nes išlaidos bus didelės vien tik skolai aptarnauti. O ar teisingai tie pinigai išleidžiami, ar pamatuotai daromos tos investicijos, neatsižvelgiant į valstybės grėsmes, pirmiausia demografines, – didelis klausimas.
Verslas turėtų turėti garsesnį žodį ir kalbėti su valstybės valdytojais, kaip su lygiaverčiais partneriais, kad būtų galima nors kiek prognozuoti ateitį.
- Ar anksčiau pramonininkų balsas buvo nepakankamai girdimas?
- Konfederacija buvo įtakinga ir girdima, bet aš įsivaizduoju, kad kiekvieną darbą galima padaryti geriau. Daug namų yra statoma, bet visada galima geriau pastatyti. Kiekvieno naujo vado noras yra pakeisti situaciją į geresnę pusę.
Negaliu nuvertinti, kokį didelį darbą buvo nuveikęs amžinatilsį Bronislovas Lubys. Jo nuopelnas yra tai, kad šiandien konfederacijoje yra 2,7 tūkst. įmonių. Tai stambiausia organizuota verslo struktūra Lietuvoje.
Yra iššūkis jį pakeisti. Žinau, kad būsiu lyginamas su juo, visą laiką sakys, kad aš ne toks, kad aš jaunesnis ir man dar daug ko trūksta. Bet aš nebijau imtis to darbo ir galvoju, kad užaugsim.
- Kodėl nusprendėte kandidatuoti į šį postą?
- Mane paragino kandidatuoti kelios konfederacijai priklausančios asociacijos, nes jau turiu patirties su asocijuotomis verslo struktūromis. Čia svarbus klausimas ne tai, ką tu vienas gali gerai padaryti. Svarbiausia – bendras darbas.
Kai manęs klausia, kokie pirmieji uždaviniai, nenoriu užbėgti už akių ir pirmiausia noriu išgirsti iš konfederacijai priklausančių asociacijų, kokie jiems yra svarbiausi darbai.
Aš prisilaikau provalstybinės linijos. Man svarbi šita valstybė, jos ateitis. Manau, kad dabartinė platforma yra gera vieta diskutuoti šiais klausimais.
Verslas man yra įdomus, aš jį darau, bet mes negalime apsiriboti vien savo asmenine nauda. Aš manau, kad kiekvienam inteligentiškam Lietuvos žmogui, kuriam rūpi valstybė, svarbiausia yra tai, ką galime duoti savo valstybei.
- Esate ne kartą kritiškai pasisakęs apie atominę elektrinę. Kokia yra pramonininkų konfederacijos pozicija?
- Pramonininkų konfederacijos pareiškime dar iki rinkimų buvo išsakytos abejonės, pamąstymai apie tai. Aš nedrįsčiau išsakyti savo asmeninės nuomonės, tačiau konfederacija irgi abejoja atominės elektrinės projektu.
Svarbiausias klausimas – ar tai yra geriausias pasirinkimas. Suprantama, kad užtikrintas elektros energijos tiekimas konkurencinga kaina verslui yra labai svarbu. Bet ar vienintelis būdais tai pasiekti yra atominė elektrinė?
Kita vertus, jeigu jau tuos pinigus esame nutarę naudoti mūsų energetikai, tai mano galva, jeigu imtumėmės šilumos ūkio pertvarkos, tie pinigai būtų žymiai efektyviau panaudoti. Vien sutvarkyti šildymą, įsukti tą mūsų renovaciją, įmesti tokius pinigus sutvarkyti visus statinius ir naudoti 30 procentų mažiau šilumos, būtų žymiai naudingiau.
Antra vertus, tai labiau pajustų piliečiai, kai jų sąskaitos už šildymą būtų mažesnės ir jų gyvenimas pagerėtų. Tą būtų galima padaryti per žymiai trumpesnį laiką ir duotų žymiai didesnį efektą. Bet tai jau ekonominis mąstymas, kuriuo kartais negalime pasigirti savo valstybėje.
- Visuomenės akyse verslininkų, pramonininkų įvaizdis yra prieštaringas. Jie vadinami oligarchais. Ar mėginsite tai pakeisti?
- Man niekas negali paaiškinti, kas yra oligarchas. Aš suprantu, kas yra oligarchas Rusijoje. Valdžios žmonės per savo paskirtus, vadinamuosius „oligarchus“, naudoja valstybės gamtinius resursus, dujas, naftą, metalą, dalinasi tais pinigais, alina šalį.
Kas Lietuvoje šiuo metu turi kokių nors monopolinių susitarimų su valdžia dėl šalies resursų naudojimo, aš tikrai nelabai žinau. Gal jūs žinote?
Visuomenės nuomonė yra suformuota. Aš pakankamai domiuosi įvykiais pasaulyje ir seku žiniasklaidą Rusijoje, JAV, Europoje. Jau prieš kelerius metus pastebėjau, kad Rusijoje bandoma ant tų vadinamųjų „oligarchų“ suversti valstybės bėdas. Jie yra kalti, kad Rusijai yra sunku, nesiseka.
Bet giluminės problemos, kad tai yra valdžios problema ar jos neveiklumas, iš tikrųjų sukuria tokią situaciją. Šią temą bandoma nusukti, esą tai nėra pagrindinė priežastis. Po poros metų ta retorika atėjo į Lietuvą ir naudojami tie patys terminai, kad yra kažkokie „oligarchai“, kurie kalti dėl valstybės bėdų.
Jie kaltinami, kad yra socialiai neatsakingi, jie kaltinami, kad apvogė šalį, nemoka atlyginimų ir taip toliau. O valdžia toje vietoje lyg ir visiškai ne prie ko. Nors atrodo, pats ėjimas į politiką yra tik dėl to, kad galėtume pakeisti, pagerinti žmonių gyvenimą.
Bet kai tie dalykai iš tiesų nelabai rūpi tiems atėjusiems, tada bandoma vėl „pastumt“ ant žmonių, kurie šiandien dirba.
Įvaizdis yra svarbus. Jo greitai nepakeisi. Yra suformuoti tam tikri štampai, todėl reikės daug dirbti ir rodyti visiškai kitą pramonininkų veidą. Savo programoje aš pristačiau, kad noriu siekti, jog Lietuvos pramonininkų konfederacija būtų moralinis verslo lyderis, kad čia būtų viskas aišku, skaidru, sprendimai surandami diskusijose, o ne po kilimu. Aš to tikrai sieksiu.