Tai tik keli klausimai iš tų, kuriuos man užduoda apie Jungtinę Karalystę ir Europos Sąjungą, kai keliauju po Lietuvą. Pamaniau, kad bus naudinga apie tai parašyti, ištaisant susidarytą neteisingą nuomonę apie Jungtinės Karalystės politiką Europos Sąjungos atžvilgiu.
„Ar Jungtinė Karalystė ketina išstoti iš Europos Sąjungos?“Į šį klausimą atsakymas paprastas – ne. Narystė Europos Sąjungoje yra nacionalinis ir gyvybiškai svarbus Jungtinės Karalystės interesas. Būtent ES narystė padeda Jungtinei Karalystei kurti darbo vietas, vystyti prekybą ir plėsti interesų ratą visame pasaulyje. Jungtinė Karalystė suinteresuota, kad ES būtų efektyvi, patikima ir klestinti sąjunga.
Štai kodėl norime, kad Europos Sąjunga stengtųsi palaikyti santykius su kitomis šalimis, būdama dinamiška ir konkurencinga pasaulio arenoje. Dėl globalizacijos greičio ir masto keičiasi gerovės ir politinės galios pusiausvyra pasaulyje – sparčiai augančios ekonomikos šalių naudai. Tai meta iššūkį ES vietai pasaulio tvarkoje. Dėl šių permainų skubiai reikalinga Europos Sąjungos, kaip visumos, reforma, tam kad ji išliktų konkurencinga ir auganti, išlaikytų darbo vietas ir esamą gyvenimo kokybę. Euro zonos krizė parodė, kad privalome užtikrinti tvirtą Europos šalių ekonomikos pagrindą.
Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad sąjungą sudaro 27 skirtingų interesų valstybės narės. Todėl mes siekiame lankstesnės ES, kurioje visi galėtume dirbti kartu neformaliose grupėse, pavyzdžiui, bendraminčių grupėje (kurios susitikimas neseniai įvyko Vilniuje), arba formalesnėse grupėse, tokiose kaip Šengeno šalys. ES narystės esama įvairių formų, ir tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinė Karalystė yra suinteresuotos, kad ES būtų lankstus tinklas, o ne sustingęs blokas. Europos Sąjungoje nėra – ir neturėtų būti – keliamas klausimas „arba viskas, arba nieko“.
Kadangi Jungtinė Karalystė nepriklauso bendros valiutos sąjungai, kai kurie žmonės klaidingai mano, kad Jungtinei Karalystei nerūpi euro zonos problemos. Tačiau tai itin toli nuo tiesos. Euro zonos likimas rūpi Jungtinei Karalystei. Esame labai suinteresuoti, kad sėkmingai vystytųsi mūsų didžiausia eksporto rinka. Mums tenka didžiulė nepalankaus rezultato rizika. Kalbant vien tik apie prekybos srautus, su Euro zonos šalimis jie yra daugiau nei šešis kartus didesni negu su Jungtinėmis Valstijomis. Niekas kitas taip nepaspartintų mūsų ekonomikos augimo, kaip sėkmingos pastangos įveikti euro zonos krizę.
Mūsų ministras pirmininkas neseniai pasakė: „Kalbant apie euro zonos krizę, noriu aiškiai pasakyti, jog būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų įveiktas rinkos neapibrėžtumas. Bankams reikalinga ugniasienė ir rekapitalizavimas. Tačiau ne tik tai – mums būtina turėti patikimus deficito ir skolų valdymo planus, taip pat būtini ir struktūrinės reformos planai, kaip užbaigti formuoti bendrąją rinką, kad būtų užtikrintas augimas visoje Europos Sąjungoje, įskaitant bendros valiutos zoną.
Iš tiesų euro zonos šalys turi išspręsti kelis klausimus. Ir šalys turi pačios apsispręsti, ar šiame procese jos yra pasirengusios paaukoti tam tikrus dalykus. Šis iššūkis susijęs tiek su politine valia, tiek ir su ekonomika. Žinoma, šie klausimai tikrai nelengvi. Tačiau tai, kad jie sunkūs, nereiškia, kad neturėtume jų įvardyti.
Jeigu nusprendžiama išlaikyti bendrą euro zoną, būtina priimti nors kelis iš šių nelengvų sprendimų, kuriais būtų sukurta vieningesnė euro zona. Nes alternatyvūs variantai arba amžina niekaip neišsprendžiamos euro zonos krizės sukelta stagnacija, arba euro zonos žlugimas dėl nesugebėjimo imtis spręsti pamatinius ekonomikos klausimus su atitinkamomis skaudžiomis finansinėmis pasekmėmis viso pasaulio ekonomikai, įskaitant Didžiąją Britaniją.“
Europos Sąjungoje buvo diskutuota apie galimą sprendimą – euro zonos bankinę sąjungą. Mes manome, kad toks finansinės rizikos sujungimas ir bendra priežiūra iš tiesų turi prasmės bendros valiutos zonos nariams. Tačiau taip pat esami tikri, kad tai nebūtina bendrai rinkai. Todėl, visapusiškai remdama bankinės sąjungos euro zonoje idėją, pati JK šioje sąjungoje nedalyvaus. Bendroje rinkoje reikalinga tvirta finansinio sektoriaus kontrolė vadovaujantis bendru ES taisyklių sąvadu. Mes tam pritariame. Niekada nemėginome ir nemėginame išvengti taisyklių. Iš tiesų Jungtinė Karalystė turi vienas griežčiausių taisyklių visoje Europoje. Dėl mūsų finansinio sektoriaus dydžio, jo stabilumas yra lemiamas veiksnys, užtikrinantis ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos Europos Sąjungos gerovę.
Svarbiausias dalykas yra išjudinti Europos ekonomiką. Tam būtinas augimas, o geriausias augimo variklis yra bendra rinka. Turime susitarti dėl aiškaus veiksmų plano, kaip įgyvendinti uždavinius, nurodytus neseniai paskelbtose Komisijos ataskaitose apie paslaugas ir dabartinių bendros rinkos taisyklių įgyvendinimą. Taip pat turime užtikrinti, kad Europa išliktų atvira prekybai: pradėti derybas dėl laisvos prekybos su Japonija, pasistūmėti į priekį sudarant galimą susitarimą su JAV ir derantis su Kanada, Indija ir Singapūru.
Kaip neseniai pasakė mūsų Europos reikalų ministras, „Išgyvename itin didelių iššūkių Europai metą. Mūsų dėmesio centre – euro zonos krizė. Neturime bijoti pokyčių. Turėtume juos priimti visų mūsų – pasaulio, Europos ir kiekvienos mūsų šalies – labui. Ekonominė plėtra yra suminis rezultatas. Tačiau tam, kad juo pasinaudotume, turime konkuruoti. Turime sutelkti dėmesį į augimą, vystydami savo stipriąsias puses ir įveikdami silpnybes. Jungtinė Karalystė savo narystę Europos Sąjungoje vertina kaip vieną iš savo esminių stiprybių. Esame tikri, kad jei ši stiprybė bus vystoma taip, kad padėtų susidoroti su 21-ojo amžiaus realijomis, tai užtikrins ilgalaikę tiek mūsų, tiek ir mūsų kaimynų gerovę.“
Davidas Huntas yra Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje