Prieš tai vykę euro zonos šalių finansų ministrų susitikimai finansų rinkose pasižymėdavo pozityviomis nuotaikomis, kadangi būdavo tikimasi sulaukti ryžtingų sprendimų, padėsiančių pažaboti skolų krizę Europoje. Tuo tarpu, prieš ketvirtadienį prasidėsiantį euro zonos lyderių susitikimą, investuotojų lūkesčiai iš anksto buvo numalšinti. Šios savaitės pradžioje Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad kol ji gyva, Europoje nebebus bendro euro zonos šalių skolos fondo. Teigiama, kad bendras euro zonos šalių skolų fondas galėtų būti viena iš skolų krizės malšinimo priemonių. Be to, Vokietija nedrįsta nagrinėti bendrų euro zonos šalių obligacijų išleidimo idėjos, kuri galėtų padėti mažinti skolų problemų turinčių šalių skolinimosi kainą. Vokietija teigia, kad tokios idėjos gali būti svarstomos tik sudarius ES šalių fiskalinę sąjungą. Tačiau, tai gali ilgai užtrukti, o finansų rinkose smarkiai padidėjusi įtampa dėl Ispanijos ir Italijos skolų padėties ir bet koks ilgesnis laukimas gali baigtis euro zonos griūtimi.
Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy trečiadienį pranešė, kad prašys, kuo greičiau stabilizuoti finansų rinkas šiuo metu esamomis priemonėmis, kad šalis neprarastų galimybės savarankiškai skolintis. M. Rajoy teigė, kad Ispanija nebesugebės dar ilgai skolintis tokiomis aukštomis palūkanomis finansų rinkose. Be to, šalies centrinis bankas pranešė, kad šių metų antrą ketvirtį Ispanijos ekonomika veikiausiai smunka dar greitesniu tempu nei pirmąjį ketvirtį, kai buvo fiksuojamas 0,3 proc. BVP smukimas, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu.
Trečiadienį pranešta, kad JAV ilgalaikių prekių gamybos užsakymai per mėnesį didėjo 1,1 proc. ir viršijo prognozuotą augimą 0,6 proc. punktais. Visgi, pagrindinių ilgalaikių prekių gamybos užsakymai per mėnesį paaugo mažiau nei tikėtasi – prognozuotas 0,9 proc. užsakymų augimas, tačiau pranešta, kad jie augo tik 0,4 procento.