„Dėl euro įvedimo yra manevro laisvės, nes Sutartis nesako, kada reikia prisijungti. Ji tik sako, kad Lietuva turi teisinį įsipareigojimą prisijungti“, - penktadienį sakė Europos
politikos studijų centro ekspertas.
„Sąlygos stojimui į euro zoną pasikeitė. Sutartyje kalbama
apie Mastrichto kriterijus, Stabilumo ir augimo paktą. Bet Stabilumo
ir augimo pakte yra rimtų pataisų (...), smarkiai keičiamas
valdymas, tai daro įtaką nacionalinių biudžetų priėmimui. Todėl
yra tiesios sakant, kad pasikeitus taisyklėms, reikia persvarstyti
iš naujo“, - kalbėjo P.M.Kaczynskis, atvykęs į ES viršūnių
susitikimą Briuselyje.
Garsiausiai apie įsipareigojimų įsivesti eurą peržiūrėjimą
pastaraisiais metais kalbėjo Lenkija, kuri teigia, kad bendrą
valiutą įsives tik tada, kai pati taip nuspręs, išsisprendus
krizei euro zonoje. Tiek Lietuva, tiek Lenkija stodamos į
ES įsipareigojo siekti įsivesti bendrą valiutą, tačiau iki šiol
netenkino keliamų reikalavimų, vadinamų Mastrichto kriterijais.
Pasak P.M.Kaczynskio, Lietuvai nėra pagrindo sekti Lenkijos
pavyzdžiu, nes Vilniuje, priešingai nei Varšuvoje, nacionalinė
valiuta yra fiksuotu kursu susieta su euru.
„Jūsų valiuta susieta su euru, todėl nėra prasmės būti už
euro zonos ribų - prisiimate visus kaštus dėl to, kad esate
pririšti, bet negaunate naudos, kuri būtų būnant euro zonoje“, -
kalbėjo ekspertas.
Lietuvos vyriausybė tikisi, kad euras gali būti įvestas 2014
metais.
Tikimasi, kad įsivedus eurą sumažėtų Lietuvos skolinimosi
kaštai. Kita vertus, euro zonos narės privalo mokėti įnašus į
fondą, kuris skirti paremti į krizę patekusias euro zonos šalis.
Kai kurių Lietuvos ekonomistų skaičiavimu, įvertinus šiuos
aspektus, dabartinė situacija Lietuvai neatneša nei naudos, nei
žalos.