Ketvirtadienį Briuselyje prasidėjo Europos viršūnių susitikimas. Dar prieš kelias dienas atrodė, kad šiame susitikime nebus pasiekta jokių reikšmingų sprendimų, padėsiančių malšinti Europos šalių skolų krizę. Savaitės eigoje Vokietijos atstovai vis neigdavo, kad pritars bendro euro zonos šalių skolos fondo, bendrų euro zonos šalių obligacijų idėjai ar leis Europos šalių gelbėjimo fondams įsigyti skolų problemų turinčių šalių obligacijas. Tuo tarpu, šios priemonės laikomos galinčiomis sumažinti nuogąstavimus dėl Europos šalių skolų problemų.
Visgi, po visą naktį Briuselyje trukusių derybų Europos šalių lyderiai pasiekė gana reikšmingų rezultatų, o Vokietija iš dalies nusileido ir pritarė veiksmams, kuriems priešinosi iki šiol.
Susitikime pripažinta, kad būtina sustabdyti pastaruoju metu vykstantį uždarą ratą tarp šalių skolų ir bankų problemų. Šiuo atveju uždaru ratu vadinamas procesas, kai šalį užklupusios skolų problemos padidina baimes dėl bankų padėties ir dėl šių baimių vyksta stambus depozitų iš bankų atsiėmimas. Dėl to skolų problemų turinčių euro zonos šalių bankai pastaruoju metu balansuoja ant bankroto ribos. Šiąnakt Briuselyje nutarta, kad Europos šalių gelbėjimo fondai EFSF ir ESM galės suteikti paramą euro zonos šalių bankams. Be to, ši parama galės būti teikiama bankams tiesiogiai. Neseniai EFSF fondas suteikė paramą Ispanijos bankams, tačiau pradžioje parama išduota Ispanijos vyriausybei, kuri galėjo suteiktas lėšas naudoti tik bankų rekapitalizacijai.
Toks lėšų bankams skolinimo būdas (kai pradžioje parama suteikiama valstybei) turėjo esminį trūkumą – suteikta parama Ispanijai, nors ir buvo nukreipta bankams, padidino šalies skolą, sukėlė šalies obligacijų pajamingumų didėjimą ir skolinimosi reitingų mažinimą. Taigi, nuo šiol EFSF ir ESM fondai galės rekapitalizuoti euro zonos šalių bankus tiesiogiai, nesukeldami nuogąstavimų dėl valstybės, kurioje rekapitalizuojami bankai skolos.
Kitas svarbus susitikimo nutarimas, kalbama, buvo pasiektas Italijos premjero M. Monti dėka. Nutarta, kad nuo šiol šalys, pasinaudojusios Europos šalių gelbėjimų fondų EFSF ir ESM parama, nebus verčiamos priimti drastiškų taupymo priemonių, kurios iki šiol šalyse, priėmusiose šias priemones, sukeldavo smarkų ekonomikos augimo mažėjimą ar pakartotinę recesiją, o tai skolų problemas dar paaštrindavo. Taigi, po šių nutarimų priėmimo EFSF ir ESM fondai galės pirkti euro zonos šalių obligacijas ir palaikyti jų mažesnius pajamingumus. Tuo tarpu, nuogąstavimai dėl Ispanijos ir Italijos skolų padėties kaip tik ir kilo dėl padidėjusių šių šalių obligacijų pajamingumų.
Kaip matyti, penktadienio naktį euro zonos šalių lyderiai pasiekė gana reikšmingų nutarimų, kurie gali reikšmingai pažaboti Europos skolų krizę. Šie susitarimai turėtų būti patvirtinti liepos 9 dieną. Visgi, reikėtų pažymėti, kad A. Merkel paliko susitikimo patalpas nepakomentavusi nutarimų. Taigi, bent vienas neigiamas komentaras iš Vokietijos atstovų gali smarkiai sumažinti finansų rinkų optimistines nuotaikas. Be to, penktadienį vyksta antroji susitikimo diena, per kurią gali paaiškėti ir kiti sprendimai, kurie gali būti ne tokie palankūs finansų rinkoms.
