Patentavimas: kada tai daryti apsimoka?

Išradimų patentavimas – patikimas ir paplitęs būdas, kuriuo apsaugomos techninės idėjos. Be teikiamos naudos, išradimo patentavimas yra susijęs su didžiulėmis išlaidomis, kurias būtų galima suskirstyti į dvi dalis: oficialios patentų biurų rinkliavos ir profesionalių atstovų honorarai. Iš anksto numatyti šiuos kaštus labai sunku ir dažnai viskas priklauso nuo to, ar sudėtingas yra pats išradimas ir kaip efektyviai pavyks pasirinkti tinkamus patentinius patikėtinius.

Patento išdavimas - brangus malonumas.<br>Reuters
Patento išdavimas - brangus malonumas.<br>Reuters
Daugiau nuotraukų (1)

Evaldas Pabrėža

Jul 2, 2012, 5:40 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 12:41 PM

Įvairiais skaičiavimais, patentavimas keliose svarbiausiose rinkose kainuoja dešimtis tūkstančių eurų per pirmuosius 10 metų. Maždaug ketvirtį sumos sudaro patento išdavimo kaštai, o likusią dalį – išduotų patentų palaikymas. Sakant “palaikymas”, turima galvoje metinių mokesčių mokėjimą. Metiniai mokesčiai pradedami mokėti nuo trečiųjų metų ir kasmet didėja – tai siejama su galimai didėjančia patento verte. Į šiuos paskaičiavimus neįtraukiamos išlaidos, susijusios su patento gynimu, teismais, derybomis ir t.t. – šių išlaidų planuoti praktiškai neįmanoma.

Taigi, žinant, kad patentavimas kainuoja brangiai, natūraliai kyla klausimas “Kada patentuoti apsimoka?”

Kai patentas skirtas tik gamybinių interesų gynimui…

Kaip bet kuriame versle ar verslo plane, turi būti įvertinamas atsiperkamumas. Patento gavimo ir palaikymo išlaidos priešpastatomos tam, kiek naudos bus gaunama iš teikiamos apsaugos – monopolio pasirinktose valstybėse. Svarbu nepamiršti, kad antroje svarstyklių pusėje reikėtų dėti ne visą pelną, gaunamą iš patentuoto produkto ar paslaugos pardavimų. Vietoj to, reikėtų imti skirtumą, kaip būtų dirbant be patento ir su patentu.

Be patento:

1. Konkurencija su kitais tiekėjais/gamintojais;

2. Mažesnė rinkos dalis;

3. Mažesnė marža;

4. Daugiau išlaidų rinkodarai;

5. Jokios įtakos akcijų vertei;

Su patentu:

1. Rinkos monopolija (tiksliau – produktui su patentuota savybe)

2. Didesnė marža

3. Mažiau išlaidų rinkodarai (+ taip mėgstamas užrašas ant produkto – “patentuota technologija”)

4. Akcijų vertė pakyla

Taigi, aukščiau pateiktus teiginius įvertinus skaičiais ir suskaičiavus jų skirtumą, gautą rezultatą reikia dėti ant svarstyklių ir lyginti su patento įgijimo ir palaikymo kaštais.

Toks vertinimas galbūt dar nebus labai išsamus, prie jo būtų galima pridėti ir netiesiogines ar nepinigines naudas, tokias kaip lengvesnis spaudos pranešimų platinimas, didesnė kolektyvo motyvacija, žinant, kad kompanija yra kažkuo ypatinga; didesnė partnerių pagarba (juk įmonė demonstruoja aukštąjį pilotažą, jei jau pradėjo patentuoti sprendimus)…

Kai patentas skirtas licencijavimui…

Patentų licencijavimas gali būti tiek savarankiška verslo forma, tiek ir papildanti gamybines veiklas. Jei pavyksta patentą licencijuoti, gaunamos greitos ir lengvos pajamos. Paprastai, dalis sutartų honorarų sumokama iš anksto – tuo išreiškiamas licenciją perkančios įmonės susidomėjimas ir įsipareigojimai.

Įmonės, galinčios kartu su patento licencija perduoti ir know-how, reikalingą produktui pagaminti, gali derėtis dėl 2-2,5 kartų didesnių komisinių nei tie patentų savininkai, kurie licencijuoja tik patentą.

Taigi, jei licencijavimas yra vienintelė veikla, jos teikiamą naudą labai lengva suskaičiuoti, deja, kad licencijavimą pavyks vykdyti sėkmingai, garantijų nėra. Imantis šios veiklos labiau pasikliaujama kompetencijomis, nuojauta ir tikėjimu.

Kitu atveju, kai licencijavimas yra tik priedas prie gamybos, reikėtų papildomai įvertinti tai, kiek gali kristi produktų pardavimai, jei suteiksite licenciją savo konkurentui. Akivaizdu, kad kartais galite prarasti daugiau nei gauti. Kad taip nenutiktų, licencijavimo metu imamasi tam tikrų priemonių. Tos priemonės – tai dažniausiai apribojimai licencinėse sutartyse.

Pavyzdys:   

Jūsų kompanija gamina mėgėjiškus teleskopus. Jums pavyko rasti būdą, kaip pagerinti teleskopo perteikiamo vaizdo kokybę, tuo pačiu sumažinant prietaiso kainą. Tarkime sugalvojote naują teleskopo optikos dizainą ir šį sprendimą užpatentavote šalyse, kur daugiau mėgėjų astronomų.

Kai sprendimą pristatėte rinkoje, juo susidomėjo kariškiai – jiems taip pat praverstų toks optinis dizainas, konstruojant karinius tolimačius. Kariškiai ir jiems dirbančios kompanijos yra gerai tuo, kad be vargo gali skirti pinigų reikiamai patento licencijai įsigyti.

Tarkime, viena kompanija, kuri be kitų produktų gamina ir karinius tolimačius kreipėsi į jus licencijos. Jei jūsų kompanijos vizijoje nėra numatyta gaminti prietaisų karo reikmėms, jūs be abejo apsidžiaugsite galimybe gauti papildomų pinigų.

Tačiau licencijuojant reikėtų būti atidiems ir neatiduoti per daug. Šioje situacijoje būtų logiška suteikti licenciją naudotis išradimu, tačiau tik karinių tolimačių gamybai. Be to, neprošal būtų išsiaiškinti, kokiose rinkos ši kompanija planuoja pardavinėti savo produktus. Apribojimas teritoriniu požiūriu taip pat gali būti naudingas.

Apibendrinant, reikėtų atiduoti tik tiek, kiek licencijos pirkėjui iš tikrųjų reikia, o visa kita pasilikti kitam licencijos pirkėjui, jei toks atsirastų. Žinoma, licencijuojant neišimtinėmis sąlygomis, apribojimų reikšmė mažesnė, tačiau bet kuriuo atveju, licencijos pirkėjui bus malonu žinoti, kad jis bus saugus vienu ar kitu aspektu ir kad konkurencija bus šiek tiek ribojama.

Kaip matote iš pavyzdžio, licencijavimo variacijų gali būti daug ir kai kurie apribojimai licencijos vertės stipriai nesumažina, tačiau palieka daugiau erdvės licencijavimo programos plėtrai.

Patentas atsikirtimui

Na ir pagaliau priėjome prie “milžinų žaidimo”. Spaudoje ypač garsiai nuskambėjo Apple ir Samsung patentų karas, kada Apple padavė Samsung į teismą Vokietijoje ir pasiekė, kad būtų uždraustas planšetinių kompiuterių importas. Nokia, Google – visi milžinai kaupia patentinius ginklus, kad prireikus galėtų atsikirsti ar pulti.

Ir iš tikrųjų, mano žiniomis licencijavimas šioms kompanijoms nėra toks svarbus, kaip galimybė atsikirsti ir išlikti versle. Nors toks gigantas, kaip IBM pamažu išparduoda savo gamybinius padalinius ir kaip tik koncentruojasi į IN licencijavimo veiklą. Su tuo susijęs ir IBM sandoris su Lietuvos Respublikos vyriausybe dėl “Lietuvos tyrimų centro” įkūrimo. Šis darinys skirtas nuolat sekti tam tikrų sričių Lietuvos mokslininkų darbus, juos patentuoti ir vėliau komercinti.

Kompanijos vertė

Paminėti naudos gavimo būdai yra orientuoti į kasdienę kompanijos veiklą. Tačiau tuo atveju, jei kompanijos vizijoje yra pritraukti strateginį investuotoją ar kompaniją parduoti, turimi patentai gali stipriai prisidėti prie kompanijos vertės auginimo. Dažnai kompanijos, turinčios krepšelį stiprių patentų, yra parduodamos daug brangiau nei panašaus kapitalo ir veiklos apimties konkurentai. Patentų turėtojams taip pat daug lengviau pritraukti investicijų.

Taigi, klausimas “ar patentuoti verta?” veda prie klausimo “ar patentavimas atsiperka?” ir “kaip įvertinti patento naudą?”. Šita mūsų rubrika skirta patentavimui skatinti, parodant, kokią naudą galima iš to gauti. Kviečiu diskutuoti.

www.pinigukarta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.