Nors mylinčiųjų prezidentą Rusijoje vis dar dauguma, sunkmetis žmonių nuotaikas gali pasukti 180 laipsnių kampu. Apžvalgininkai perspėja: tokioje situacijoje kažkas turėtų „mirti“ – arba opozicija, arba V. Putinas.
V. Putinas savo šalyje vienų yra mylimas, kitų nekenčiamas. Niekas kitas Rusijoje taip neskaldo visuomenės, kaip vienvaldžio prezidento asmuo.
Provincijoje gyvenanti namų šeimininkė Jekaterina Arsentjeva ir sostinėje studijuojantis Kirilas Guskovas yra simboliai dviejų priešingų polių, ant kurių balansuoja šios milžiniškos valstybės vadovas.
Rostovo prie Dono senbuvė J. Arsentjeva V. Putiną regi kaip vienintelį vyrą, kuris gali užtikrinti jos vaikams gerą ateitį. Maskvietis K. Guskovas negali nuslėpti paniekos Rusijos lyderiui ir vyraujančiai korupcijos kultūrai.
„Žuvis pradeda pūti nuo galvos“, - nervingai pastebi jaunuolis.
Džiaugiasi, kad nėra eilių ir deficito
Šiuos visuomenės nuomonės skirtumus ir nuotaikų tendencijas parodė pirmadienį paviešinta Rusijoje atlikta „Associated Press-GfK“ gyventojų apklausa.
Jos metu buvo apklausti 1675 žmonės. Ji vyko gegužės 25 – birželio 10 dienomis. Apklausėjai atsitiktinai rinkosi suaugusius žmones. Apklausa buvo vykdoma įvairiose Rusijos vietose. Galima rezultatų paklaida – 2,9 proc.
Apklausa atskleidė, kad 60 proc. rusų trečią prezidento kadenciją pradėjusį vadovą vertina palankiai. Tuo metu 11 mln. gyventojų turinčioje Maskvoje jį palaiko tik 38 proc. žmonių.
Gyventojų nuomonė labiausiai išsiskiria dėl rinkimų skaidrumo ir ekonomikos būklės. Visi sutaria, kad korupcija yra viena rimčiausių problemų, su kuriomis susiduria šiuolaikinė Rusija.
Ryškūs žmonių nuotaikų skirtumai, anot analitikų, garantuoja, kad kažkada turės išsispręsti ir protesto judėjimų, ir paties V. Putino ateitis. Tiesa, kol kas itin sunku prognozuoti, kas iš jų išliks.
Pasak apžvalgininkų, tai labai priklausys nuo Rusijos ekonominės padėties. Pagal apklausą, ši sritis yra svarbiausia absoliučiai visiems rusams. Tad jeigu sostinės jaunimą į gatves išginė pyktis dėl valdžios paminamų demokratijos vertybių, tai ekonominis smukimas galėtų suveikti kaip katalizatorius šalies provincijoje. Kylančios komunalinių paslaugų kainos gali išprovokuoti didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Nuotaikas atokiuose rajonuose gali pakeisti ir vis didesnius Rusijos plotus apimantis internetas. Socialiniai tinklai turėjo didelės įtakos protestų Maskvoje ir kituose dideliuose Rusijos miestuose sėkmei.
O kol kas tokie žmonės kaip 39 metų J. Arsentjeva nepritaria protestuotojams, kurių dauguma – išsilavinę miestiečiai.
„Jeigu jiems nepatinka mūsų šalis, tai ko jie čia gyvena? Tegul važiuoja į Europą ar Ameriką ir reiškia savo nepasitenkinimą ten, - sako antro vaiko besilaukianti moteris, kuri visas viltis deda į V. Putiną. - Mano vyras dirba geroje firmoje, kuri auga. Mes turime stabilias pajamas. Galiu lengvai sau leisti pirkti sauskelnes, muilą, viską, ko reikia mano vaikams. Be to, man nereikia stovėti eilėse ir bėgioti ieškant deficitinių produktų.“
Šis jos požiūris atspindi baimę, kuri vis dar gyva žmonių galvose nuo 1990-ųjų. Žlugus Sovietų Sąjungai, žmonės kartais atlyginimų nesulaukdavo mėnesių mėnesius, o parduotuvių lentynose švilpavo vėjai.
Balsavo už „melagį“
Maskvos Carnegie centre Rusijos regioninę politiką studijuojantis Nikolajus Petrovas mano, kad V. Putino populiarumą lemia žmonių parama dabartinei tvarkai, bet ne pačiam prezidentui.
„Dauguma rusų nepasiruošę sistemos pokyčiams“, - svarsto N. Petrovas.
2008 m., V. Putinui baigiant eiti antrąją prezidento kadenciją, gyventojų parama jam buvo pasiekusi 80 proc. aukštumas. Jam tapus prezidentu 2012 m., tokį palaikymą išreiškė apie 60 proc. rusų.
Vis dėlto „Associated Press-GfK“ apklausa parodė, kad tik 18 proc. apklaustųjų nurodė V. Putiną palaikantys be išlygų. 14 proc. teigė, kad prezidento visiškai nepalaiko. Didžioji dauguma rinkosi pasyvų pritarimą. Nemaža dalis apklaustųjų buvo nusiteikę ciniškai.
Vienas tokių - Rusijos respublikos Dagestano sostinėje Machačkaloje dirbantis Magomedas Abakarovas. Jis teigia per 2012-ųjų rinkimus balsavęs už V. Putiną. Tačiau jo parama – abejotina.
„Manau, kad jis yra melagis ir veidmainis, - neslepia valstybės tarnautojas M. Abakarovas. - Vieną dieną mes sužinosime, kas jis toks, bet dabar jis yra geriausias kandidatas į prezidentus. Jis gali griežtai pakalbėti su bet kurios šalies vadovu.“
Apklausa parodė, kad didžioji dalis rusų įsitikinę, jog Rusija tapo stipresne tarptautine jėga, nei buvo iki V. Putinui perimant valstybės vairą.
Pasak M. Abakarovo, paskutiniuose prezidento rinkimuose paprasčiausiai nebuvo alternatyvaus pasirinkimo. Dėl posto varžėsi tik Kremliaus patvirtinti kandidatai. V. Putinas centralizavo politinę valdžią, užkirsdamas kelią į ją bet kokiems nepriklausomiems politiniams lyderiams.
Rusai nepasitiki policija
Pagal apklausą, iš institucijų žmonės labiausiai pasikliauna prezidentūra. Antroje vietoje – armija. Ja pasitiki 41 proc. apklaustųjų. Parlamentu pasitiki maždaug ketvirtis rusų. Panašus pasitikėjimas ir teismais.
Policija Rusijoje turi prastą vardą – į pareigūnus, kurie garsėja pomėgiu kratyti automobilių vairuotojų kišenes, palankiai žvelgia tik 18 proc. gyventojų.
Maskvoje net 91 proc. apklaustųjų nurodė, kad korupcija yra rimta valstybės problema. Tą patį pasakė ir 85 proc. ne sostinės gyventojų. V. Putinas ne kartą žadėjo atsikratyti korumpuotų pareigūnų, bet to nepadarė. Vis dėlto dauguma rusų nelaiko jo už tai atsakingu.
28 metų Dalnegorsko gyventojas Grigorijus Michejevas skundėsi, kad šalyje vyrauja dvigubi standartai.
„Atrodo, kad su įstatymais viskas gerai. Tačiau jie negalioja keletui išrinktųjų. Paprasti žmonės nubaudžiami, o biurokratai tik turtėja“, - kalbėjo vyras. Nepaisant to, G. Michejevas palaiko V. Putiną.
Apklausa taip pat parodė, kad Maskvoje ir už jos ribų gyvenantys žmonės skirtingai vertina ir rinkimų skaidrumą Rusijoje. 56 proc. sostinės gyventojų mano, kad jie klastojami, provincijoje taip galvoja 37 procentai žmonių.
21 metų maskvietis K. Guskovas išreiškė nusivylimą valdžia, kurią vadina vienvaldyste.
„Jis yra caras, o Rusija – tokia šalis, kur daugelis dalykų priklauso nuo vieno žmogaus. Bet mes norime, kad tai pasikeistų, todėl renkamės į protestus ir demonstracijas, kur išreiškiame savo nepasitenkinimą“, - situaciją apibūdino jaunuolis.
Žmones veikia Kremliaus dezinformacija
Dar vienas faktorius, lemiantis sostinės ir provincijos žmonių nuomonių atotrūkį, - tai tendencingos žinios, kurios atokius rajonus pasiekia daugiausia per Kremliaus kontroliuojamus televizijos kanalus.
Pavyzdžiui, Maskvoje internetu sakė nesinaudoją tik 10 proc. apklaustųjų, o kitose vietovėse – net pusė. Be interneto jiems neprieinama nepriklausoma informacija apie tai, kas iš tiesų vyksta jų valstybėje.
Tarkim, visame pasaulyje išgarsėjęs rusų opozicionierius, protestuotojų lyderis ir tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas žinomas beveik visiems maskviečiams. Tik 15 proc. apklaustųjų neturėjo apie jį nuomonės. Tuo metu provincijoje A. Navalno vardas jokios reakcijos nesukėlė 46 proc. žmonių.
Vis dėlto situacija keičiasi. Naujausi duomenys rodo, kad šiandieninėje Rusijoje kasdien internetu naudojasi 38 proc. jos gyventojų. 22 proc. iš jų į pasaulinio tinklo gyvenimą įsijungė per pastaruosius dvejus metus. Interneto vartotojų skaičius stabiliai didėja.
Nuotaikos - pesimistiškos
Maskvos gyventojai taip pat kur kas pesimistiškiau mato ir nafta paremtos šalies ekonomikos ateitį, nei žmonės, gyvenantys provincijoje. Taip yra veikiausiai todėl, kad maskviečiai, ko gero, daugiau žino apie priešakyje laukiančius iššūkius.
Kad pritrauktų daugiau rinkėjų, V. Putinas žadėjo didesnius atlyginimus ir pašalpas kareiviams, policininkams, gydytojams ir mokytojams. Vargstančioms pramonės gamykloms ir kariuomenei jis pranešė apie planuojamas milijardines (skaičiuojant JAV doleriais) paramos injekcijas.
Ekonomistai įspėja: papildomas išlaidavimas nepageidaujamas, jeigu naftos kainos išliks nedidelės arba dar labiau mažės. Rusija galės išlaikyti subalansuotą biudžetą tik tuo atveju, jeigu Uralo naftos kaina sieks 115 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu ji parduodama maždaug už 90 JAV dolerių už barelį.
Politinių technologijų centro analitikas Sergejus Michejevas teigia, kad ekonominės problemos gali būti gilios ir užsitęsti ilgai. Per tą laiką ne tik sostinės bei didžiųjų miestų, bet ir provincijos žmonės gali išeiti į gatves.
„Kad regionų žmonės išeitų į gatves, sumažėjusios naftos kainos turėtų labai paveikti rusų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, dėl to milijonai žmonių gali netekti darbo“, - sako jis.
N. Petrovas iš Maskvos Carnegie centro yra dar pesimistiškesnis. Jis atkreipia dėmesį į šildymo ir elektros kainų šuolį šią liepą. Jos pradės kandžiotis vos atvėsus orams. Be to, rugsėjį įsigalios nauji pasipiktinimą sukėlę mokesčiai ir švietimo sistemos reformos.
„Mes tapome didelių politinių protestų Maskvoje ir kituose dideliuose miestuose liudininkais, - dėsto N. Petrovas. - Nemanau, kad politiniai protestai prasidės mažesniuose miesteliuose. Tačiau rudenį ten gali prasidėti socialiniai-ekonominiai protestai. Visoje šalyje kilę socialiniai-ekonominiai protestai ir politiniai protestai gali tapti mirtinu deriniu.“