JAV ekonomistas Nourielis Roubini vadinamas pranašu. Ir ne veltui – juk būtent jis prieš keletą metų paskelbė apie pasaulinę krizę, kuri prasidėjo 2008-aisiais. Tuomet jos pradžią žymėjo Jungtinių Valstijų investicinio banko „Lehman Brothers” griūtis.
Dabar šis ekonomikos profesorius planetos ekonomikai piešia dar liūdnesnį scenarijų. Anot N. Roubini, nauja krizė gali pranokti ir 2008–2009 metais stojusį sunkmetį, ir praėjusio amžiaus Didžiąją depresiją.
Trys silpni milžinai
Ekonomisto nuomone, dabar viskas priklauso nuo padėties JAV, Europoje ir Kinijoje.
Amerika pastaruoju metu smunka į recesijos duobę, naujų darbo vietų kuriama gerokai mažiau nei tikimasi.
Euro zona patiria didžiulių sukrėtimų, kai kas net užsimena apie jos subyrėjimą.
Ar pasaulį išgelbės Pekinas, kol kas rodantis stabilaus augimo ženklus? Vargu. Mat daugelis abejoja oficialia kinų statistika ir mano, kad šiuo metu ši Azijos valstybė tėra milžinas molinėmis kojomis.
Jau ėmėsi veiksmų
Kol kas Kinijos ekonomika auga, tačiau vis lėčiau. Net aukščiausi šios valstybės pareigūnai pripažįsta, kad kinų ūkis patiria vis didesnį spaudimą.
Kinijos nacionalinis bankas jau ėmėsi veiksmų ir antrąkart šią vasarą sumažino bazines palūkanas. Taip elgiamasi siekiant skatinti vartojimą šalies viduje – kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis paskolomis.
Tokie centrinio banko veiksmai pasėjo nerimo tarp analitikų. Juk kol kas šalies ekonomikos rodikliai palyginti stabilūs, tad kam imtis netradicinių priemonių?
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad tikroji Kinijos ūkio padėtis – kur kas prastesnė, negu skelbia statistika.
Antai „The New York Times” šaltiniai šioje šalyje pranešė, kad kai kurių miestų valdžia tiek Pekinui, tiek užsienio investuotojams skelbia pagražintus duomenis.
Neva nurodoma didesnė nei iš tiesų gamybos apimtis, išpučiamas pelnas ir net mokesčiai.
Maža to, verslo kompanijas valdininkai spaudžia nutylėti apie augančias akmens anglių atsargas. Juk mažėjantis šio kuro vartojimas rodytų, kad gamybos sektorius akivaizdžiai smunka.
Kiaulės vietoj anglies?
Interneto tinklaraščio „Also Sprach Analyst” gautais duomenimis, Kinijos metalo pramonė patiria nuosmukį. Kai kuriose įmonėse jau atleista net iki trečdalio darbuotojų. Gamyklos tebeveikia, tačiau prekybos tarpininkai palieka šį verslą, nes pirkėjų mažėja visame pasaulyje.
Panašiai ir dėl anglių kasybos: skelbiama, kad kai kurių šachtų savininkai atsisako šios veiklos arba imasi papildomos – kai kurie net pradėjo auginti kiaules.
Be to, pastaruoju metu Kinijoje sukauptos didžiulės medvilnės atsargos. Jos kainos pasaulio rinkose neseniai nukrito, tačiau šioje valstybėje laikosi ankstesnėse aukštumose dėl spekuliantų veiklos. Neabejojama, kad sprogus šiam burbului daugelis kinų įmonių patirs didžiulių nuostolių.
Dar blogiau, kad daugelis Kinijos bendrovių yra tarpusavyje susaistytos įvairių įsipareigojimų. Antai šį pavasarį Džedziango provincijoje bankrutavo vidutinė (šios šalies mastais) įmonė. Atrodytų, kas čia baisaus?
Tačiau išaiškėjo, kad ji buvo laidavusi už daugelio kitų kompanijų paskolas, o dar kiti verslininkai garantavo už jos kreditus. Iš viso vien dėl šio bankroto nukentėjo apie 600 įmonių, o bankai iki šiol neatgavo įsūdytų lėšų.
Rodiklis – kazino pajamos
Tačiau bene akivaizdžiausias artėjančios krizės įrodymas – Makao. Kadangi Kinijoje azartiniai lošimai draudžiami, lošėjai vyksta į šią teritoriją, kurioje jie legalizuoti.
Šių metų pradžioje Makao įsikūrusių lošimo namų apyvartos augimas ėmė lėtėti, o neseniai ji pradėjo išvis smukti. Logiška išvada, kad kinai leidžia sau palikti kazino vis mažiau pinigų.
Laukia 22 Graikijos
Kol kas didžiausias Europos galvosopis – Graikija. Žinoma, didžiulių bėdų yra ir kitose pietinėse žemyno valstybėse, tačiau jos dar sugeba sudurti galą su galu, nors ir naudojasi kreditorių parama.
O Kinijoje tokių uždelsto veikimo bombų – daugiau negu dvi dešimtys.
Oficialusis Pekinas skelbia, kad 22 šalies provincijos (neskaitant Taivano) centrinei valdžiai yra skolingos 1,7 trilijono JAV dolerių (4,77 trln. litų). Tai sudaro apie 15 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
Šis skaičius buvo slepiamas iki pat 2010 metų, kol pagaliau jį patvirtino valstybės audito tarnyba. Bet net ir Kinijos ekspertai įsitikinę, kad šis rodiklis sumažintas net kelis kartus.
Skandalu pavirto uždaram komunistų partijos funkcionierių ratui surengta Honkongo kinų universiteto finansų profesoriaus Larry Lango paskaita.
Jos metu ekonomistas paskelbė, kad tikroji Kinijos provincijų skola centrinei valdžiai siekia net 6 trilijonus JAV dolerių.
Jei taip yra iš tiesų, kinų savivaldos institucijos skolingos tris kartus daugiau, nei visos problemų turinčios euro zonos šalys kartu sudėjus.
O kad taip gali būti iš tikrųjų, byloja paties Pekino veiksmai. Po 17 metų pertraukos centrinė šalies valdžia šįmet suteikė teisę kai kurioms savivaldybėms išleisti savo skolos popierius.
Be to, bankams nurodyta iki 2015 metų susitvarkyti su provincijų skolomis: išsiaiškinti įvairiausias taikomas laidavimo schemas ir sudaryti mokėjimo grafikus.
Vardija daug trūkumų
Klermonto (JAV) universiteto parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad silpnėjantis vartojimas Kinijos vidaus rinkoje ir vis lėčiau augantis šios šalies ūkis tėra išoriniai simptomai, bylojantys apie šios ekonomikos sistemos trūkumus.
Todėl net ir daugelis kitose valstybėse taikomų priemonių (palūkanų mažinimas, atlyginimų didinimas ir pan.) čia gali neduoti teigiamo rezultato.
Mat didžiausios kliūtys – pernelyg dideli verslo suvaržymai, griežtas valstybės reguliavimas ir korupcija.
Prie šios puokštės dar galima pridėti menkai ginamas nuosavybės ir autorių teises.
Tad nenuostabu, kad šįmetėje Pasaulio banko ataskaitoje pagal sąlygas pradėti nuosavą verslą Kinija užėmė vos 91-ąją vietą visame pasaulyje, praleidusi į priekį netgi Baltarusiją, Albaniją ir Mongoliją.
Pranašas bus teisus?
Pirmadienį Kinija paskelbė dar vieną žinią: birželį infliacija šalyje siekė 2,2 proc., nors gegužę dar buvo 3 proc. Tokia tendencija neišvengiamai liudija apie buksuojančią šalies ekonomiką.
Ne veltui viename socialiniame tinkle N. Roubini paskelbė, kad jo pranašytė jau pildosi.
Tiesa, orakulas gali ir klysti. Profesoriaus nuomone, didžiausi sukrėtimai laukia 2013-aisiais. Tačiau reikalams sparčiai prastėjant audra gali prasidėti dar šiais metais.
Prastos žinios tapo įprastos
Apie naują recesiją jau daugiau nei prieš mėnesį pranešė Didžioji Britanija.
Praėjusios savaitės pabaigoje rinkose nerimo pasėjo JAV, paskelbusios, kad birželį nedarbo lygis šalyje išliko toks pat kaip ir gegužę – 8,2 proc. Maža to, naujų darbo vietų (išskyrus žemės ūkio sektorių) per mėnesį sukurta mažiau nei tikėtasi.
O euro zonos valstybių finansų ministrai pirmadienį vakare rinkosi į posėdį Briuselyje.
Didžiausi Europos iššūkiai – įsipareigojimų kreditoriams neįstengianti vykdyti, bet be išorės paramos niekaip neišverčianti Graikija, pinigų bankams paprašiusi Ispanija ir ranką tiesiantis Kipras.
Prieš ministrų susitikimą, kuris tęsis ir antradienį, išaugo palūkanos už Ispanijos ir Italijos dešimties metų trukmės obligacijas.
Palūkanos už 10 metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas viršijo pavojingą 7 proc. ribą, o už tokios pat trukmės Italijos obligacijas išaugo iki 6,1 proc.
Graikija, Portugalija ir Airija paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.