Karui su kenkėjais tiks ir pienas, ir kava

Sodininkams ir daržininkams dėl pradėjusių derėti gėrybių kasdien tenka kovoti su nuožmiais priešais – augalų ligomis ir kenkėjais. Prieš juos griebiamasi įvairiausių daugelio jau išbandytų ir pačių sugalvotų priemonių.

Daugiau nuotraukų (1)

Genovaitė Rafanavičienė

Jul 11, 2012, 5:12 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 6:05 AM

Pedagogas ir agronomas alytiškis Vytautas Pėstininkas su žmona Gerda sau ir keturiems vaikams daržovių pakankamai užsiaugina keturių arų darže ir vieno aro šiltnamyje prie nuosavo namo.

Tik aplinkinius, bet ne V.Pėstininką, stebina, kad ne vien jo daržą, bet ir šiltnamį aplenkia maras, amarai ir kitokie kenkėjai.

„Jokios paslapties neturiu. Gera profilaktika ir yra patikimiausia kova su augalų ligomis ir kenkėjais.

Laiku naikinti piktžoles, tinkamai patręšti nedideliu kiekiu mineralinių trąšų ir organinėmis trąšomis, mikroelementais – tai integruotas augalų auginimas.

Reikia naudoti tik specialistų paruoštas sėklas ir daigus. Rinktis ligoms atsparias veisles”, – patarė V.Pėstininkas.

Nepamiršta mikroelementų

Gerai nuo kenkėjų augalus apsaugo mikroelementai, purškiami tiesiai ant lapų.

Purkšti reikėtų 2–3 kartus per sezoną.

Pirmiausia – kompleksiniais mikroelementais, o po dienos atskirai – kalciu, kad dėl jo kiti mikroelementai nenusėstų druskų pavidalu ir būtų pasisavinami.

Net ir ekologiniam ūkininkavimui nekenkiantys mikroelementų kompleksai „Lyderis Bor”, „Lyderis Mikro” ir kitokie sustiprina augalus – jie gausiau žydi, geriau dera ir lengviau atsispiria ligoms bei kenkėjams.

O kaip geriausią profilaktikos būdą V. Pėstininkas paminėjo sėjomainą.

Bet mažame sklype nelengva ją taikyti.

Dirva nusialina, joje pagausėja kenkėjų, ligų sukėlėjų, kai toje pačioje vietoje tos pačios daržovės sodinamos kelerius metus iš eilės.

Patariama toje pačioje vietoje daržoves sėti ne anksčiau nei po dvejų metų, geriausia – tik po 3–4 metų, o kopūstus net po septynerių metų.

Sodina kasmet kitoje vietoje

V. Pėstininkui dėl daugelio dalykų pritarė ir 85 metų alytiškė Genė Strauzaitė, pusę gyvenimo dirbusi augalų apsaugos ir karantino specialiste ir dabar nė dienos negalinti ištverti neapsilankiusi savo sklype sodininkų bendrijoje.

„Negaliu jums parodyti, kaip atrodo amarų ar maro užpulti augalai. Tokių mano sklype nėra.

Geriausia apsauga nuo jų – tvarka darže, kuo mažiau piktžolių – tuo mažiau kenkėjų.

Amarams labai patinka sultingi ir minkšti piktžolių lapai, jie labiausiai juos ir vilioja. Kai prisiveisia daug ant piktžolių, papildomo mitalo ieško ant pomidorų, bulvių, agurkų, gėlių, persikrausto ant vaiskrūmių ir vaismedžių”, – aiškino patyrusi agronomė. Ji irgi stengiasi kasmet to paties augalo nesodinti į tą pačią vietą.

Jei nepavyksta, nuėmus derlių žemę būtina dezinfekuoti.

Dezinfekuoti reikia ir šiltnamio konstrukciją, o jo žemei atsigauti ir apsivalyti gerai padeda rudenį pasėti rugiai, kuriuos pavasarį užtenka tik apkasti.

„Amarai ir kitokie kenkėjai nemėgsta tagečių ir gvazdikėlių kvapo, todėl jų prisodinu tarp kitų augalų.

Susmulkintų jų žiedų, lapų ir stiebų pribarstau prie braškių, tulpių – kur nėra pasodintų. Barstau ir susmulkintų česnakų, laistau paraugintomis dilgėlėmis, kurios yra ir gera trąša.

Nuo slyvų amarus naikinau purkšdama stipria vandens srove”, – pasakojo G. Strauzaitė.

Parenka tinkamus kaimynus

Kitų daržininkų patirtis rodo, kad nuo amarų neblogai apsaugo ir kitokia tinkama augalų kaimynystė: morkas – čiobreliai, blakinės kalendros, šalavijai, kopūstus – levandos, mėtos, salierai, svogūnus – vaistinės ramunėlės, krapai, agurkų ir kitų daržovių lysvę – agurklės, o daugelį gelbėja nasturtos, kurios pritraukia kenkėjus.

Obelis, kriaušes, slyvas pavyksta apsaugoti aplink jas gausiai prisėjus nasturtų.

Įvairiapusiškai augalų apsaugai labai tinka dirvinių asiūklių, česnakų, svogūnų ištraukos.

Sutraiškyti ar sumalti šie augalai, užpilti stikline degtinės, gerai išskiria veiksmingąsias medžiagas.

Praskiestas vandeniu tirpalas purškiamas ant daržo augalų ir gėlių.

Šviežios ar džiovintos dilgėlės ir asiūkliai gali būti rauginami net porą savaičių, kol suputoja.

Ant vieno kilogramo šių augalų užpilama 10 litrų vandens.

Jei pilamas karštas vanduo, užpilas išrūgsta greičiau.

Tokią apsaugą nuo amarų ir kitokių kenkėjų alytiškė Česlova Krušinskienė papildo pelynų antpilu (300 gramų džiovintų šių augalų užverda 1 litre vandens ir palaiko parą), tabako nuoviru.

Šiemet nuo atslenkančios antrosios maro bangos savo augalus ji saugo profilaktiškai apipurkšdama pusės litro pieno bei kelių kalio permanganato grūdelių skiediniu.

„Agurkų lapų kraštai jau buvo pradėję gelsti, bet apipurkšti šiuo mišiniu greit atgavo žalią spalvą”, – džiaugėsi Ž.Krušinskienė.

Pelenai ir karklų vanduo

Moteris visus metus dirvą barsto medžių pelenais, nes įsitikinusi, kad jie yra labai gera trąša ir apsauga.

Tačiau pelenai gali tapti ir nuodais, jei deginamas plastikas ir kitokios cheminės atliekos.

Senoliai su kenkėjais kovodavo karklų vandeniu.

Apie saują susmulkintų jaunų karklų šakelių reikia užplikyti puse litro ką tik užvirusio vandens ir palaikyti parą, o tada įpilti dar litrą vandens. Naudinga karklų vandeniu palaistyti ne tik žydinčius, pasodintus ar persodintus augalus, bet ir jame prieš sėjant išmirkyti sėklas.

Pavojingiausia draugystė

Ne mažiau nei amarai sodininkus ir daržininkus gąsdina šių kenkėjų saldžiomis išskyromis mintančios ir dėl to jas ištikimai globojančios skruzdėlės.

Ta jų draugystė ir yra pavojingiausia, nes skruzdėlės priekinėmis kojelėmis ant augalų ir net medžių jaunų šakelių į naujas ganyklas perneša kenkėjus, o žiemą saugodamos apgyvendina net skruzdėlyne.

Amarai nesuspėja pasisavinti visų iš lapų ir žiedų iščiulptų sulčių, todėl skruzdėlės minta jų papilvėje susikaupusiomis saldžiomis išskyromis. Tai sudaro didesnę dalį skruzdžių mitalo.

Apie artėjantį amarų antpuolį įspėja staiga pagausėjusios skruzdėlės darže, sode, kieme ir net name.

Todėl kova su amarais, kurie ne tik nugraužia augalus, bet ir platina virusines bei bakterines jų ligas, neatskiriama nuo skruzdėlių naikinimo.

Skruzdėlės atsparios ir atkaklios. Net ir apnaikintos cheminėmis priemonėmis jos dažnai netrukus grįžta į tą pačią vietą.

Dings tik praradusios motinėlę

Druska, nesaldintos kavos tirščiai, soda, aliejus, žibalas, smulkinti česnakai joms irgi nepatinka.

Jas išveja ir daržinių builių, kuriuos dėl to patariama auginti ir prie avilių, rūtų, anyžių, gvazdikėlių, sugedusių citrinų kvapas.

Atkakliausiems kovotojams su skruzdėlėmis kartais pavyksta tokiomis priemonėmis apnaikintame skruzdėlyne iškasti ir surasti pusės ir net pusantro metro gilyje tūnančią motinėlę. Ją sunaikinus iš tos vietos išsilaksto ir skruzdės darbininkės.

Tačiau toks radinys prilygsta lobiui.

Neapsikentę žmonės griebiasi žiauriausių priemonių: į skruzdėlynus pila verdantį vandenį – vieną ir su soda, pirma užpylę chlorkalkėmis arba net gesintomis kalkėmis.

Kiti ant suneštų kauburėlių barsto pelenus, perpus sumaišytus su medžių žievės pjuvenomis, suodžiais.

Į pagalbą – boružės

Žmonės stengiasi globoti amarus spėriai naikinančias boružes.

Per dieną viena boružė suėda 50–90 amarų ir jų lervų, o per savo gyvenimą – iki 3000.

Šis natūralus augalų vaistas nuo amarų žiemoja sudžiūvusiuose lapuose ir žolėje, todėl nevalia jų deginti.

Boružėms daromi ir inkilai ne tik žiemoti – beržinėje trinkoje išgręžiama daug skylučių, į vidų prikemšama šieno, lentele uždengiamas stogas.

Tokiame inkile skuba slėptis skruzdės orui atvėsus iki 14 laipsnių šilumos, o atnešus jį į šiltnamį vėl išlenda čia ieškoti maistui amarų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.