Lėkščių nebeplaus chemikalais
Pasak restoranų grupės rinkodaros vadovo Kęstučio Markevičiaus, gamtą saugojantys ir atsakingi restoranai tikslingai siekia, kad indai būtų plaunami naudojant kuo mažiau aplinkai kenkiančius indų ploviklius ir kitas dezinfekcijos priemones. „Šių dezinfekcinių priemonių sudėtys nuolat tikrinamos, analizuojamos ir lyginamos su kitomis. Bandoma ieškoti tokių valymo ir plovimo priemonių, kurių sudėtyje būtų mažiausias paviršinio aktyvumo, įvairių aromatinių medžiagų, fosfatų, dažiklių, fermentų ir kitų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai darančių sudedamųjų medžiagų kiekis.
Žinoma, tos priemonės yra šiek tiek brangesnės, tačiau tai tik laiko klausimas – kuo toliau, tuo didesnis ekologiškų dezinfekcijos priemonių pasirinkimas, tad ir kainos nebesikandžioja“, - teigė pardavimų vadovas. Jis tvirtino, kad atsakingas restoranas gali rinktis aplinkai nekenkiančią priemonę ir neištuštinti kišenės.
Ekologiškas, bet kenksmingas?
Paklaustas, ar ekologiškus patiekalus ruošiantis restoranas gali skelbtis, kad tausoja gamtą ir žmogaus sveikatą, jei jame maistas patiekiamas chemikalais išplautoje lėkštėje, K. Markevičius paaiškino: ekologiško restorano nuostatų yra begalės.
„Jei restoranas tiekia ekologišką maistą, tačiau neturi ekologiško vyno, tai argi jis negali būti ekologiškas? Lygiai tas pats galioja ir restoranams, kurie dar nenaudoja ekologiškų dezinfekcijos priemonių, tačiau tiekia sveiką ir natūralų maistą“, - teigė K. Markevičius.
Pasak verslininko, klientas visuomet gali atsisakyti neekologiško vyno ir gerti vandenį ar ekologiškas sultis, tačiau ekologijos idėja gali pranykti vos tik įpylus sultis į chemikalais išplautą stiklinę: „Sužinojęs apie galimus neekologiškus produktus vartotojas turėtų teisę rinktis – valgyti ar nevalgyti pasirinktame restorane. Tačiau daugelis žmonių iki šiol nesusimąstydavo apie kai kurias smulkmenas, kurios gali būti svarbios, norint išsaugoti gamtą ar sveikatą, tad kiekvienas klientas turi teisę gauti informaciją apie jį dominančius aspektus“.
„Žalias“ ir nė kiek ne brangesnis
Kaip pasakojo „Forto“ restoranų grupės pardavimo vadovas K. Markevičius, viešojo maitinimo įstaiga, norėdama keisti savo specializaciją ir tapti ekologiška, nebūtinai turi kelti kainas į viršų. „Visa tai išsprendžiama pakeistus valgiaraštį - įtraukus naujų, dar nematytų patiekalų iš lietuviškų ar iš užsienio atvežtų produktų. Jei iki šiol restoranas fetos sūrį užsisakydavo iš Graikijos, tai dabar tokio sūrio gali gauti ir Lietuvoje. Kainos skirtumo nebus, nes lietuviškas ekologiškas sūris kainuos tiek, kiek įprastas gaminys iš Graikijos“, - rinkodaros specifiką dėstė K. Markevičius.
Anot pardavimo vadovo, kai apsisprendžiama keisti restorano koncepciją ir filosofiją, tai daroma palaipsniui - į valgiaraštį įtraukiama vis daugiau „žalio“ maisto. „Tai neturėtų būti revoliuciniai sprendimai, kurie atbaidytų klientus. Geriausia, jei naujųjų ekologiškų patiekalų nepanorėję klientai galėtų rinktis iš jau įprastų patiekalų“, - kalbėjo K. Markevičius.
Senas įprotis - apgauti
Ne paslaptis, kad kai kuriose kavinėse, restoranuose ar baruose, užsisakius stiklinę sulčių, jums bus įpilta sulčių gėrimo ar nektaro. Tai, kad kai kuriose Lietuvoje esančiose viešojo maitinimo įstaigose yra įprasta maustyti klientą, patvirtino ir K. Markevičius: „Visa tai priklauso nuo restorano kokybės, suvokimo apie klientą ir pagarbą jam. Kiekviena viešojo maitinimo įstaiga privalo pranešti klientui, jei jam užsisakius ananasų sulčių bus pilamas nektaras. Tačiau kol kas tokios pagarbos klientui dar nėra daugelyje kavinių ir restoranų.“
Pasak pardavimo vadovo, jei atsakingo ir klientą gerbiančio restorano valgiaraštyje yra nurodyta, kad patiekalo sudėtyje yra grietinės, į patiekalą ir bus dedama grietinė, o ne augalinis mišinys. „Vartotojas dar nėra toks išprusęs, kad lengvai atskirtų, ar tai augalinis gaminys, ar tikra grietinė, tad kas kaip nori, tas taip daro. Tik griežta kontrolė ir atsakomybė leistų vartotojui pasitikėti viešojo maitinimo įstaigoje tiekiama produkcija“, - sakė rinkodaros specialistas.
Tačiau klientai žingsnis po žingsnio lavinasi ir lengviau atskiria produkto kokybę. „Kiekvieno patiekalo detalią sudėtį ar kilmę parašyti restoranuose esančiuose valgiaraščiuose nėra paprasta. Tačiau atitinkami žymėjimai, galiojantys atsakingų restoranų grupėje, yra žingsnis, vedantis abipusio pasitikėjimo link“, - džiaugėsi K. Markevičius. Anot jo, griežtai laikantis nustatytų reikalavimų, tiekiant klientui produkciją be genetiškai modifikuotų organizmų ar skonio stipriklių ir suteikiant išsamią informaciją, tokia pagarba taps kiekvienos viešojo maitinimo įmonės principo ir garbės reikalu.
