Prieš penkerius metus Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto profesoriaus ir mikrobiologijos daktaro Carlo Leiferto atliktas tyrimas patvirtino, kad ekologiški maisto produktai turi daugiau antioksidantų, mineralų ir vitaminų. Šis tyrimas, kuriame dalyvavo 15 ES šalių, atskleidė, jog ekologiško maisto biologinė vertė yra nuo 40 iki 80 proc. didesnė nei įprastinių produktų. Tad ar nebūtų logiška, jei toks maistas būtų atitinkamai brangesnis? Tačiau Lietuvoje, palyginus ekologiškų maisto produktų krepšelį su įprastiniu, matyti, kad už sveikesnį maistą mokame net dvigubai brangiau.
Naujaus Statistikos departamento ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kai kurie ekologiški produktai yra net kelis ar keliolika kartų brangesni už tuos, kurie užauginti ar pagaminti nesivadovaujant ekologiniais principais. Ekologiški svogūnai, palyginti su įprastais, atsieina 10 kartų daugiau, burokėliai – 2,5 karto. Be chemijos užaugintos bulvės yra 4,5 karto, o vėlyvieji baltagūžiai kopūstai – net 15 kartų brangesni. Ekologiškų pieno produktų kainos taip pat gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, sveikesnė varškė ir grietinė brangesnės daugiau nei trečdaliu, ekologiško pieno kaina šokteli 65 proc., puskiečio sūrio – dvigubai. Mažiausias skirtumas, užfiksuotas lyginant ekologiško ir įprasto jogurto kainas, – vos 4–6 proc.
Vis dėlto šiandien skaičiuodami procentus, neturėtumėme užmiršti rytojaus išlaidų. Galutinė sveiko maisto kaina nėra ta, kurią sumokame parduotuvėje ar turgelyje. Nustatyta, kad vartojant ekologiškus maisto produktus greičiau pasisotinama, nereikia tiek įvairių priedų. Be to, sveikesnių produktų ir nekenksmingos buitinės chemijos naudojimas leidžia sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai, taip pat turi teigiamą poveikį aplinkai. Nuosekliai laikantis pasirinkto ekologinio gyvenimo būdo, tai gali tapti geru sveikatos draudimu ateityje.
Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog lietuviai neatsilieka nuo „eko“ mados – ekologiškų prekių įsigyja kas antras. Verta žinoti, kad žodeliai „eko“ ir „bio“ neretai iliustruoja ne vien naudą, bet ir rinkodaros gudrybes. Reguliariai perkantys ekologiškus produktus, ypač buitinės chemijos ir kosmetikos priemones, jau seniai pastebėjo, kad tie patys produktai Lietuvoje kainuoja gerokai daugiau nei užsienyje. Sveikiau ir pigiau maitintis galima įsigyjant maisto produktų ne tik iš prekybos centrų, o tiesiogiai iš ūkininkų, perkant sezonines daržoves ar auginant jas patiems. Ne vienas sutaupo dar pigiau apsipirkdamas specializuotose tarptautinėse parduotuvėse internete.
Keičiant gyvenimo būdą ir įpročius, skubėjimas nėra naudingas. Svarbu atminti, kad ekologinė gyvensena susijusi ne tik su tuo, kokius maisto produktus renkatės, bet ir kaip važiuojate į darbą ar atsikratote atliekų. Tai – ne pavieniai veiksmai, o gyvenimo būdas. Tad jei ekologiškos kopūstų sriubos išsivirsite tik kartą per mėnesį, o likusias 30 dienų valgysite įprastą, esminių pokyčių galite nesitikėti: nei planeta taps švaresnė, nei kūnas sveikesnis. Bet piniginė gali patuštėti. Jei pirkdamas ekologišką prekę pagalvojate apie tai, ar galite sau ją leisti, tai – ženklas, kad turite įvertinti savo padėtį. Galbūt bus geriau, jei pasitenkinę sumuštiniu su įprasta duona ir sūriu, likusius pinigus dar pataupysite.
