Tačiau Rusija turi viena didžiulę bėdą – jos ūkis yra iš esmės priklausomas nuo naftos produktų kainų pasaulinėse rinkose. Apskaičiuota, kad apie pusę šalies federalinio biudžeto sudaro įplaukos, gautos už parduotą naftą ir gamtines dujas.
Tai reiškia, kad šios milžinės ekonomika yra trečiųjų pasaulio valstybių tipo. Pagrindinės pajamos gaunamos parduodant žaliavas, o ne baigtinius produktus. Aukštųjų technologijų dalis eksporte, priešingai negu išsivysčiusių Vakarų valstybių, yra labai maža. Kadangi ilgą laiką į šalį plaukė lengvi „naftos doleriai“, nebuvo tinkamai pasirūpinta struktūrinėms ekonomikos reformomis. Rusijoje iki šiol klesti plačiai išsikerojusi korupcija tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje, o infrastruktūra byra.
Kas gaminama Rusijoje?
Pati Maskva netiesiogiai pripažįsta ekonomikos priklausomybę nuo naftos rengdama įvarius ekonomikos scenarijus, kurių pagrindinis vardiklis yra naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Rengiami planai kaip elgtis, jeigu naftos barelis kainuos 80 dolerių, 100 dolerių, 120 dolerių ir taip toliau.
Tai, kad Rusija pati nieko negamina, netiesiogiai pripažįsta ir Rusijos turtuoliai, važinėdami japoniškomis ir vokiškomis mašinomis, kvėpindamiesi prancūziškais kvepalais, rengdamiesi Italų dizainerių rūbais, bei naudodamiesi amerikietiškais kompiuteriais, telefonais.
Ar Rusija daug pagamina produkcijos ir jos parduoda? Jei taip, ar daug jos išveža į užsienį? Vaizdo ir garso prekių parduotuvėse nerasime rusiškos technikos, drabužių ir kvepalų pramonė taip suvargusi, net maisto produktai, ir tie dažniausiai ne rusiški, o toje šalyje pagaminti automobiliai jau seniai yra tapę anekdotų taikiniu.
Prie tokios ekonominės situacijos nemažai prisideda ir autokratinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bei jo klika, įsitaisusi Kremliuje. Rusijos valdžia energetikos įmones supranta kaip ginklą šantažui, kurį galima panaudoti užsienio politikoje. Praėjusią žiemą tai visiems mums skaudžiai priminė sąskaitos už šildymą. Neabejotina, kad šįmet bus tas pats.
Apie blogus ir gerus oligarchus
Viena priežasčių, kodėl Rusijos ekonomika atsilikusi yra ta, kad V. Putinas nesibodėjo užgrobti privačių energetikos įmonių, prisidengdamas kaltinimais ekonominiais nusikaltimais. Ryškiausias pavyzdys – energetikos bendrovė „Jukos“. Savo laiku Michailo Chodorkovskio valdoma „Jukos“ buvo sėkmingiausia tokio pobūdžio įmonė Rusijoje. Jos pelnai sudarydavo dešimtis milijardų dolerių, nemažai investuota į infrastruktūrą, o pati įmonė buvo valdoma Vakarietiškais metodais.
Tačiau kilus politinio pobūdžio konfliktui tarp V. Putino ir M. Chodorkovskio, pastarasis buvo suimtas, apkaltintas mokesčių slėpimu ir pasodintas septyneriems metams į koloniją. Neseniai nuosprendis buvo pratęstas dar septyneriems metams. Ar M. Chodorkovskis veikė visiškai švariai ir niekada nebuvo nusižengęs įstatymams? Greičiausiai, ne, tačiau toli gražu - ne jis vienas taip elgėsi. Bet būtent jis buvo pasodintas į kalėjimą, o kiti V. Putino draugai oligarchai iki šiol sėkmingai gyvena ir plėtoja savo verslą.
Tai, kad V. Putinas pažabojo oligarchus yra mitas, iki šiol mielai platinimas Rusijos valdžios kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių. Taip pat apkaltinus žala gamtai, 2005 metais iš Rusijos energetikos rinkos buvo išstumta energetikos gigantė „British Petroleum“.
Netrukus Vakarų valstybės suvokė, kad investuoti į Rusijos ekonomiką yra ganėtinai pavojinga, taigi netrukus užsienio kapitalas ėmė masiškai trauktis. Kai kurios įmonės vėliau grįžo, tačiau elgiasi kaip įmanoma atsargiau ir yra pasirengusios bet kuriuo metu "evakuotis". Patys Rusijos oligarchai dauguma savo pinigų laiko ne rusiškuose bankuose ir ne rubliais.
Kas nutinka, kai ima pigti nafta?
Rusijos ekonomikos kilimas yra labiau naftos ir gamtinių dujų brangimo pasekmė, nei pramonės ir aukštųjų technologijų vystymo bei eksporto. Nuo 2000 metų, kai V. Putinas atėjo į valdžią, iki šių laikų naftos kaina išaugo keturis kartus.
Tai nėra Kremliaus nuopelnas. Tie žmonės galingi, bet ne burtininkai, kurie galėtų keisti ir formuoti naftos kainas pasaulyje. Kaip žaliavos kainos veikia Rusijos ekonomiką gerai iliustruoja 2008 metų pasaulio finansų krizė. Naftos barelio kainai nukritus nuo 140 dolerių iki 40-ies, Rusijos biudžeto perteklius pradėjo greitai tirpti. Iš viso per 2008 metus Rusijos ekonomika susitraukė apie 8 procentus. Tiesa, kitais metais ji vėl ėmė atsigauti, nes pradėjo kilti naftos kainos pasaulinėse rinkose.
Korupcija, nemokšiškumas ir savivalė
Šiuo metu Rusija yra sukaupusi apie 500 milijardų dolerių užsienio rezervą, valstybės skola yra labai nedidelė, o per šį pusmetį fiksuojamas apie 4 procentų ekonomikos augimas. Tačiau iki šiol egzistuoja itin didelė Rusijos ekonomikos ir naftos kainų tarpusavio priklausomybė.
Kitaip tariant, Rusijos ekonomika yra tarsi pasaulinių naftos kainų įkaitė, - kol nafta brangsta, viskas gerai, bet kai pinga, viskas pradeda staiga griūti. Rusiją kamuoja ir kitos ekonominės problemos, visų pirma senstanti visuomenė. Be to, šios šalies darbininkai, palyginti su Vakarų valstybėmis, yra labai neproduktyvūs.
Rusas darbininkas, dirbdamas tiek pat laiko kiek Vakarų darbininkas, nuveikia kone dvigubai mažiau. Kita didžiulė problema - stambiausi verslininkai labai nenoriai investuoja į ilgailaikius infrastrukūros projektus.
Tai lemia šalyje klestinti didžiulė korupcija, jėgos struktūrų nebaudžiamumas ir savivalė, be to, patys verslininkai paprasčiausiai nežino, kas šalyje darysis rytoj ar po kelerių metų. Pranešama, kad Rusijoje yra kone rekordinis skaičius verslininkų, pasodintų į kalėjimus dėl mokesčių slėpimo, tuo tarpu jų įmones perima korumpuoti valdininkai ir jėgos struktūrų atstovai.
Paties M. Chodorkovskio įmonė buvo likviduota, padalinta į kelias dalis ir perduota V. Putinui palankiems oligarchams. „Jukos“ iki šiol niekas net nesiruošia gražinti teisėtiems jos savininkams. Toks likimas ištiko vieną iš didžiausių ir įtakingiausių šalies įmonių, nesunku suprasti, jog smulkesnės įmonės taip pat neturi būdų kaip atsilaikyti prieš korumpuotus valdininkus.
Nuo naftos kainų netiesiogiai priklausys ir Rusijos vidinis politinis stabilumas. 2011-2012 metais vykę protestai parodė, kad jo autokratinis valdymas Rusijos žmonėms pradeda atsibosti. Kol „naftos dolerių“ pumpuojama ekonomika augo, dauguma piliečių buvo linkę užmerkti akis į autoritarizmą, politinių ir žiniasklaidos laisvių suvaržymus, OMON terorą, išsikerojusią korupciją ir kitus nemalonius dalykus. Tačiau atpigus naftai V. Putinas gali netekti ir paskutinio savo kozirio - ekonomikos augimo.
Dauguma naftos rezervų Rusijoje yra sunkiai pasiekiamose vietose, nemažai jų yra Sibire, taip pat Arkties vandenyno dugne. Pati nafta yra sieringa, ne aukščiausios kokybės, taigi ją reikia gerokai apdoroti prieš parduodant, o tai nepigiai kainuoja.
Kol kas nafta yra išgaunama iš lengvai pasiekiamų telkinių, tačiau bėgant laikui reikės skverbtis į vis atokesnius rajonus ir žaliavos gavybos kaina smarkiai išaugs. Šiuo metu Rusija yra tarp pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal išgaunamos naftos kiekį, tačiau pagal naftos rezervų kiekį ji yra tik aštuntoje vietoje.
Žinoma, nemažai telkinių dar nėra atrasta, tačiau šis laikotarpis taipogi artėja prie pabaigos, pamažu visame pasaulyje išžvalgomi paskutiniai likę lengvai pasiekiami naftos telkiniai. Visi šie požymiai rodo, kad anksčiau ar vėliau pigiai išgaunamos naftos laikai baigsis, o tada Rusija bus priversta žaisti pagal kitas taisykles.