Tačiau egzistuoja maždaug trečdalio tikimybė, kad įvykiai pasuks bloguoju scenarijumi. Šiuo atveju problemos ateitų ir iki Lietuvos, prasidėtų recesija, sako "Swedbank".
„Net ir niūriame euro zonos kontekste trys Baltijos valstybės vis dar didina savo eksportą. Jų atsparumą lemia krizės metais padidėjęs konkurencingumas. Bet jei ekonomikos scenarijus būtų blogesnis, Baltijos šalims nepavyktų išvengti recesijos“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Rizikos veiksnių yra labai daug ir jie yra susiję ne tik su galimu vienos ar kelių valstybių pasitraukimu iš euro zonos, kurios padidintų finansų rinkų nestabilumą ir slopintų tarptautinę prekybą. Kita didelė rizika yra susijusi su automatinėmis JAV biudžeto deficito mažinimo priemonėmis, kurioms įsigaliojus šių metų pabaigoje šios šalies augimas sumažėtų 3-4 proc. punkto, prasidėtų recesija.
Trečia, blogos klimato sąlygos bei geopolitinės problemos gali padidinti žaliavų ir maisto kainas, užkirsdamos kelią vykdyti skatinančią monetarinę politiką, ypač besivystančiose rinkose. Ketvirta, išlieka reali „kieto nusileidimo“ rizika, ypač Kinijoje.
Galiausiai, artėjantys rinkimai JAV, Italijoje bei Vokietijoje sukuria politinę riziką, nes mažiau tikėtini yra sprendimai, kurie nepopuliarūs šiandien, bet naudingi ateityje“, - mano N. Mačiulis.
Tikimybė, kad iš ekonomikos duobės pasaulis išsikapanos sparčiai yra itin nedidelė, sako jis.
„Yra nedidelė 5 proc. tikimybė, kad augimas bus greitas, bet šio scenarijaus perspektyva yra labai blanki. Tai įvyktų, jei euro zona ir JAV išspręstų savo problemas, taip pat pigtų žaliavų kainos, padidėtų vartojimas Vokietijoje“, - mano N. Mačulis.
Pasak „Swedbank“, labiausiai tikėtino scenarijaus atveju euro zona savo bėdas bus išsprendusi tik 2014-aisiais, tais metais Lietuva augs 4,5 procento.
Lietuvą šįmet daugiausia augins nebe eksportas, o vidaus vartojimas ir investicijos, mano jis. Darbo užmokestis (atsižvelgus į infliaciją) artimiausiais metais augs po maždaug 2 proc., o vidutinis nedarbo lygis mažės nuo 13,2 proc. šįmet iki 9,3 proc. 2014-aisiais.
„Prognozuojame, kad Ispanijai ir Italijai reikės pagalbos iki šių metų pabaigos. To tikimybė – virš 50 procentų. Smarkiai padidėjo tikimybė, kad ir Slovėnija nebegalės skolintis finansų rinkose, jai reikės pagalbos. Taigi iš viso pagalbos prašys 7 valstybės, pavojingai artėjama prie ribos, kai gelbėjamų valstybių bus daugiau nei gelbėjančių“, - dėstė N. Mačiulis.
„Swedbank“ tikisi, kad iki kitų metų pabaigos iš euro zonos nebus išstojusi nė viena šalis. Nors tikimybė, kad euro zoną paliks Graikija, yra 50 procentų. O tikimybė, kad dauguma pietų Europos šalių turės pasitraukti, yra 15 procentų.
„Jei pasitraukti teks Graikijai, tikimybė, kas turės pasitraukti kitos valstybės, padidėja. Tačiau tikimybė, kad euro zonos neliks išvis, yra tikrai maža, nes tai lemtų didelį chaosą visai Europai.
Didėjant euroskepticizmui rasti bendrų politinių sprendimų bus vis sudėtingiau. Todėl pagrindiniai politiniai sprendimai laukiami šių metų rudenį“, - mano N. Mačiulis.