Rusijos ekonomika išlieka atspari pasaulinėms tendencijoms

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų.

Komentarą parengė V. Miklaševskis, „Danske Markets“ ekonomistas.
Komentarą parengė V. Miklaševskis, „Danske Markets“ ekonomistas.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-08-30 19:00, atnaujinta 2018-03-17 01:20

Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc. Nepaisant sulėtėjusio augimo, „Danske Markets“ analitikai nekeičia savo prognozės - tikimasi, jog Rusijos BVP 2012 m. didės 4,1 proc.

Birželį „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito žemiau 90 JAV dolerių už barelį, tačiau tai nepaveikė Rusijos ekonomikos, kuri yra itin priklausoma nuo vidaus vartojimo ir pasaulinių energinių išteklių kainų. Be to, valstybės biudžetas išliko subalansuotas, o dėl kritusios naftos kainos kapitalo eksporto apimtys smuko iki 43,4 mlrd. JAV dolerių pirmąjį 2012 m. pusmetį. „Danske Markets“ analitikai laikosi prognozės, kad 2012 m. pabaigoje privataus kapitalo eksportas iš Rusijos sieks mažiausiai 70 mlrd. JAV dolerių.

Pramonė rodo gerus rezultatus

Metų pradžioje sumažėjusios gamybos apimtys liepą padidėjo 3,4 proc., kai birželį pramonės augimas siekė vos 1,9 proc. Kaip prognozavo „Danske Markets“ analitikai, apdirbamosios pramonės rodikliai liepą rodė gerus rezultatus - augimas siekė 5,7 proc. Tam įtakos turėjo 4 proc. augusi maisto pramonė, 5,8 proc. prieaugį fiksavęs medienos apdirbimo sektorius, 5,9 proc. sustiprėjusi chemijos ir 23,7 proc. išaugusi automobilių pramonė.

Nepaisant niūrių Europos Sąjungos, didžiausios Rusijos eksporto partnerės, perspektyvų, šalies pramonės atsigavimą stimuliuoja stipri vidaus paklausa, kuri nuo metų pradžios iki liepos išaugo 6,8 proc. Visgi spartėjanti infliacija ir karinga Rusijos centrinio banko politika sulėtins privataus vartojimo augimo tempą antrojoje metų pusėje.

Rusija pagaliau tapo PPO nare

Rusija prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prisijungė šių metų rugpjūčio 22 d., daugiau nei po 18 metų derybų. Kiek anksčiau, 2012 m. liepą, šalies parlamentas ratifikavo, o prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino stojimo į PPO sutartį. Iki pat dabar Rusija buvo vienintelė iš didžiausių pasaulio ekonomikų - devinta pasaulyje ekonomika (2 trln. JAV dolerių) - nepriklausanti PPO.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad narystė PPO Rusijos BVP kasmet papildomai padidins 3,3 proc., arba iki 11 proc. ilguoju laikotarpiu. Be to, atlyginimai ir kapitalo investicijų grąža gali siekti 13 - 19 proc. Visgi siekiant sėkmingo ekonomikos augimo, Rusijai būtina įgyvendinti reformas, kurios sustiprintų konkurencingumą ir padidintų gamybos produktyvumą.

Artimiausiais metais nesitikima pastebimo narystės PPO poveikio dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, reikalingo importuojamų prekių sąlygų suvienodinimui. „Danske Markets“ analitikai mano, kad didžiausią narystės PPO naudą greičiausiai iš visų pajus Rusijos vartotojai.

Rusijos biudžeto balansą palaikys aukštos naftos kainos

Nuo pat sausio iki liepos Rusijos biudžeto perteklius išaugo iki 283 mlrd. rublių (0,9 proc. BVP). Teigiamą biudžeto balansą palaikė aukštos energinių išteklių kainos ir padidėjęs mokesčių surinkimo efektyvumas.

„Danske Markets“ analitikai teigia, kad Rusijos biudžetas šiemet išliks subalansuotas, jei „Brent“ rūšies naftos kaina bus ne žemesnė nei 110 JAV dolerių už barelį, kokia ji ir buvo sausio - rugpjūčio mėnesiais. Visgi miglotos pasaulinės tendencijos sukuria papildomą spaudimą naftos kainos mažėjimui antrajame 2012 m. pusmetyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.