Lietuva šiame indekse surinko 6,4 balo iš 10 galimų.
Pirmaujančios Suomijos palankumo verslui indeksas siekia 9,2 balo,
o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos - 3,9 balo. Estija, surinkusi
7,4 balo, reitinge yra šešta, Latvija su 6,3 balo - aštunta.
Lietuva nuo pirmaujančių valstybių regione mažiausiai atsilieka
pagal sąlygas verslumui ir mokesčių aplinkos palankumą. Pagal šias
sritis Lietuva yra 5-6 vietoje regione ir tarp 30 proc. geriausias
sąlygas verslumui ir tarp 40 proc. palankiausią mokesčių sistemą
turinčių valstybių pasaulyje.
Žvelgiant į viso pasaulio duomenis, pagal bendrą palankumą
verslui Lietuva yra tarp 36 proc. pirmaujančių valstybių pasaulyje.
„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, nors
bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik
nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta
prasčiausiai verslo vertintose srityse - finansų ir darbo rinkose.
„Labiausiai bendrą verslo aplinkos palankumą smukdantis finansų
rinkų vertinimas per metus padidėjo nuo 3,6 iki 4 balų, o
situacijos darbo rinkoje - nuo 5,4 iki 5,9 balo. Tai reiškia, kad
nuo šiol Lietuva pagal finansų rinkų vertinimą yra tarp 60 proc.
pirmaujančių šalių pasaulyje. Pagal likusius 9 rodiklius Lietuva
yra tarp 40 proc. pirmaujančiųjų arba užima dar aukštesnę
poziciją“, - „Swedbank“ pranešime spaudai cituojama V. Šečkutė.
Aukščiausius balus Lietuva gavo švietimo (8,2), inovacijų
klimato (7,4), sąlygų verslumui (7.2) ir valdymo (7) srityse,
kuriose yra tarp penktadalio - trečdalio pirmaujančių valstybių
pasaulyje. Baltijos jūros regione Lietuvos įvertinimas švietimo
srityje yra artimas vidurkiui, o inovacijų klimatas, valdymas ir
situacija darbo rinkoje lenkia tik tris šalis. Pagal finansų rinkų
funkcionavimą Lietuva nenusileidžia tik Rusijai ir Ukrainai.
„Swedbank“ Baltijos regiono indeksas (BSI) sudarytas remiantis
tarptautinių organizacijų pateikiamais duomenimis. Jis skirtas
regiono šalyse plėstis besirengiančiam verslui.
Indeksas skaičiuojamas atsižvelgiant į 10 skirtingų rodiklių,
darančių įtaką verslo aplinkai: sąlygas verslumui, situaciją darbo
rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą,
švietimą, valdymą, infrastruktūrą, logistiką ir inovacijų klimatą.
Šalių pažanga vertinama visų kitų šalių kontekste. Taigi indeksas
gali pablogėti, net jei situacija konkrečioje šalyse ir nesikeičia,
bet pažangą padaro kitos šalys ir atvirkščiai. Skaičiuojant indeksą
nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.