Pagrindiniai kriterijai, kurie žmones skatina pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa, taip pat susiję su finansais. Daugiau kaip pusė (51 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų pasinaudoti atnaujinimo programa skatina asmeninė finansinė situacija, 41 proc. - valstybės paramos dydis, 26 proc. - paskolos įmokos dydis.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas patvirtina, jog jautriausias vis dėlto yra finansinis klausimas.
„Todėl ir yra sukurtas finansinis mechanizmas, pagal kurį iki 2013 m. pabaigos valstybė kompensuoja visas atnaujinimo projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, suteikia lengvatinius kreditus su 3 proc. nekintančiomis palūkanomis. Be to, apmoka 30 proc. statybos darbų išlaidų. O žmonėms, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą, renovacija visiškai nieko nekainuos - visas išlaidas padengs valstybė“, - finansinio modelio „Jessica“ suteikiamas galimybes aiškino jis.
Tyrimo duomenimis, keturi iš dešimties (38 proc.) šalies gyventojų pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa skatina galima ekonominė nauda po daugiabučio renovavimo - sumažėjusios išlaidos šildymui.
Beveik du iš dešimties gyventojų skatina aiškios ir pastovios taisyklės renovuojant daugiabutį, o 14 proc. tiki didesne nekilnojamojo turto verte po daugiabučio atnaujinimo, ir tai skatina juos dalyvauti renovacijos programoje. Žmones motyvuoja sąžiningai atliekami atnaujinimo darbai, po renovacijos gražesnė pastato išvaizda, nepasitenkinimas esama namo būkle.
Net trys ketvirtadaliai šalies gyventojų mano, kad renovacijos procesas yra neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau turi būti pradėtas. Tačiau tyrimas atskleidė, kad dėl proceso neišvengiamumo didėja gyventojų noras atsakomybę perkelti nuo būsto savininko pečių kitoms institucijoms.
Daugiabučių atnaujinimo programa labiausiai domisi dirbantys asmenys, Kauno miesto, Vilniaus ir Marijampolės apskričių gyventojai. Pagrindinė renovuotinų namų gyventojų priežastis, kodėl jie nesutiktų atnaujinti savo būsto, yra prasta asmeninė finansinė padėtis - tokią priežastį nurodė 54 proc. respondentų, daugiausiai turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nedirbantys, gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose bei kaimo vietovėse.
Bendrovė „Socialinės informacijos centras“ būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu atlikto tyrimo metu apklausė 1 tūkst. 14 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.