Per devynis šių metų mėnesius į banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Įdomu tai, kad absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, o jų amžiaus vidurkis - 51 metai.
Banko šių metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 tūkst. 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis - dar beveik 2 tūkst. 400 litų. Iš viso SEB banko klientai dėl telefoninių sukčių per devynis šių metų mėnesius patyrė 360 tūkst. 489 litų nuostolį.
SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pažymi, jog atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Vis dėlto, jei asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra.
„Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, - sako A. Šapola.
Banko sausio-rugsėjo mėnesių statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys. Užfiksuotas pranešimas tik apie vieną atvejį, kai nukentėjo įmonė.
