Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitiko Aleksandro Izgorodino, tai susiję su galimu verslo aplinkos pasikeitimu po Seimo rinkimų - progresinių mokesčių įvedimu ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimu, apie ką kalbėjo kai kurie į valdančiąją koaliciją pateksiantys politikai.
„Vidinių grėsmių kontekste įmonėms nerimą kelia galimas verslo aplinkos pasikeitimas po Seimo rinkimų, ypač darbo santykių atžvilgiu, t.y. galimas progresinių mokesčių tarifų įvedimas bei galimas reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas. Minėtos grėsmės pablogino verslo lūkesčius, padidino neapibrėžtumą, sumažino įmonių motyvaciją investuoti bei verčia stabtelėjus laukti naujos valdžios sprendimų", - sakė A. Izgorodinas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso vadovų apklausa parodė, jog šalies įmonėms MMA padidinimas nuo 800 litų iki 850 litų reikšmingų komplikacijų pramonei nesukėlė - 92 proc. įmonių nepajuto jokios tokio sprendimo įtakos, tuo tarpu neigiamą įtaką pajuto 8 proc. respondentų.
Labiausiai neigiamą įtaką pajuto tekstilės sektorius, kuriame nukentėjo kas penktas gamintojas. Rugpjūčio mėnesį įvykęs MMA didinimas beveik neturėjo esminės įtakos pramonei, kadangi net ir po minimalaus darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis pramonėje (2 tūkst. 164 litų) yra 2,5 karto didesnis nei minimalus atlyginimas.
Pramonininkai taip pat pažymi, kad jeigu minimalus darbo užmokestis būtų staiga padidintas daugiau nei 1 tūkst. litų, su rimtomis komplikacijomis susidurtų trys iš keturių (74 proc.) didžiųjų gamintojų, išskyrus chemijos pramonę. Daugiausia sunkumų patirtų maisto ir tekstilės gamintojai (atitinkamai 94 ir 100 proc. gamintojų), stipriai nukentėtų 62 proc. medienos ir baldų gamintojų bei 78 proc. metalų gamintojų.
A. Izgorodinas pažymi, kad staigus ir reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio didinimas kilstelėtų įmonių sąnaudas, mažintų verslo konkurencingumą, didintų prekių ir paslaugų kainą bei skatintų nedarbo lygio augimą - ypač mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų segmente.
Europos šalių kontekste dabartinis minimalaus darbo užmokesčio bei vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje, siekiantis 41 proc., visiškai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Minimaliam darbo užmokesčiui išaugus iki 1 tūkst. 509 litų, minėtas santykis Lietuvoje siektų 73 proc. - tai būtų didžiausias santykis tarp ES valstybių ir reikšmingai aplenktų šiuo metu pirmoje vietoje esančią Graikiją, kurioje minimali alga sudaro 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
