Likvidavus „šešėlį“, būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio

Likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje, būtų galima papildomai iš gyventojų surinkti 7,5 mlrd. litų mokesčių, atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.

Pasak ekspertės, galimybė atsisakyti GPM šiuo atveju yra teorinis pavyzdys, iliustruojantis šešėlinės ekonomikos šalyje mastą - praktikoje visiškai likviduoti „šešėlį“ neįmanoma.<br>V. Balkūnas
Pasak ekspertės, galimybė atsisakyti GPM šiuo atveju yra teorinis pavyzdys, iliustruojantis šešėlinės ekonomikos šalyje mastą - praktikoje visiškai likviduoti „šešėlį“ neįmanoma.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Nov 12, 2012, 8:54 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 12:35 PM

Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, likvidavus „šešėlį“, lėšų, papildomai surinktų vien iš vartojimo mokesčių, pakaktų padengti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamas pajamas.

„O į skaičiavimus įtraukus socialinės apsaugos įmokas, darbdavio už darbuotoją sumokamus pelno ir kitus mokesčius, papildomų mokestinių pajamų suma išaugtų dar stipriau“, - teigia ji.

Pasak ekspertės, galimybė atsisakyti GPM šiuo atveju yra teorinis pavyzdys, iliustruojantis šešėlinės ekonomikos šalyje mastą - praktikoje visiškai likviduoti „šešėlį“ neįmanoma.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. šalyje siekė 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio. Didžiausią „šešėlio“ dalį sudarė kontrabanda. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, daugiausiai mokestinių pajamų iš gyventojų valstybė netenka dėl neoficialaus darbo. Valstybės nuostolis dėl nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio „vokeliuose“ 2011 m. sudarė 2346,6 mln. litų. Daugiau nei 2 mlrd. litų pajamų iš gyventojų mokesčių nesurinkta dėl nelegalaus prekių ir paslaugų tiekimo, 1,1 mlrd. litų - dėl nelegalaus prekių ir paslaugų pardavimo, o dar 1,1 mlrd. litų - dėl kontrabandos.

O. Bložienės teigimu, valstybės nuostolis vien dėl iš gyventojų nesurenkamų mokesčių sumažėtų palengvinus dirbantiems tenkančią mokestinę naštą. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos gyventojų mokamų mokesčių analizės duomenimis, vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skiria mokesčiams sumokėti.

„Pridėjus ir darbdavių sumokamus mokesčius - ši dalis viršija 55 proc. Sumažinus darbo sąnaudoms tenkančią mokestinę naštą, galima tikėtis mažesnio mokesčių vengimo ir šešėlinės ekonomikos dalies. Tačiau reikia suprasti, jog didelio darbo jėgos apmokestinimo problema nėra lengvai išsprendžiama, kol nerandama alternatyvių pajamų į biudžetą“, - mano ji.

Vis dėlto, pasak O. Bložienės, gyventojams tenkanti mokestinė našta - ne vienintelė priežastis, daranti įtaką šešėlinės ekonomikos egzistavimui.

„Už šešėlinės veiklos egzistavimą ne mažiau atsakingi ir visus mokesčius sumokantys gyventojai. Sąžiningai vykdydami mokesčių mokėtojų prievoles, bet liekantys abejingi „šešėlio“ dalyvių atžvilgiu, jie ne tik sudaro jam terpę, bet ir jį finansuoja, mokėdami už viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi visi šalies gyventojai“, - pabrėžia O. Bložienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.