„Apklausus stambiausias ir vidutines šalies bendroves paaiškėjo, kad daugumoje jų yra saugumo spragų, kurios įmonėms gali pridaryti milijoninių nuostolių, paskandinti skolose ir sužlugdyti verslo plėtrą“, - sakė verslo saugumo ir korupcijos rizikos valdymo specialistas Ernestas Lipnickas.
Anot jo, nors nė viena bendrovė niekada nebus saugi 100 proc., sumažinti grėsmių riziką galima įdiegus kompleksines apsaugos priemones.
Siekdami apsaugoti savo bendrovę verslininkai imasi tik tų priemonių, kurios apsaugotų tik vieną iš šešių saugumo sektorių. Tai žmogiškieji ištekliai ir darbuotojų lojalumas, informacinių technologijų apsauga, patalpų saugumas, informacijos konfidencialumas, komercinių paslapčių saugojimas ar korupcijos apraiškos. Visų sričių apsauga ypač būtina bendrovei vykdant plėtrą.
Anot bendrovės „Corporate Securitus“ direktoriaus Raimundo Kalesnyko, įsilaužimai, virusai, duomenų sunaikinimai bei žmogiškųjų išteklių problemos - vienos opiausių šių dienų verslo pasaulyje: „Neretai darbuotojai papirkinėjami kitų įmonių, verbuojami, įsilaužiama į duomenų bazes.“
Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais R. Kalesnykas teigė, kad nė viena apklausta bendrovė neturėjo kompleksinės apsaugos, kuri apimtų visus šešis saugumo sektorius.
„93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių.
Matome, kad jie suvokia problemą, tačiau praktika rodo, kad neretai verslas apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Tačiau toks mąstymas yra per siauras“, – kalbėjo R. Kalesnykas.
Šnipinėjimas – ne tik didelėse korporacijose
Verslo saugumo ir korupcijos rizikos valdymo specialistas Ernestas Lipnickas teigė, kad komercinis šnipinėjimas ir konfidencialios informacijos nutekinimas egzistuoja ne tik didelėse korporacijose.
„Kiekvienas rinkos žaidėjas bendrauja su stambia kompanija, kurios rinka gali būti itin arši. Siekdamas surinkti konfidencialius duomenis konkurentas neretai informacijos ieško subrangovo bendrovėje, t. y. mažoje kompanijoje“, - sakė ekspertas.
Vis dėlto per daugiau nei 20 metų paaiškėjo, kad užfiksuoti tik 2 atvejai, kuomet dėl menkos apsaugos kompanijos kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
„Tai reiškia, kad Lietuvos verslas turi didelį trūkumą – jie nepripažįsta, jog problema egzistuoja“, - teigė E. Lipnickas.
Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad jų verslui buvo kilusi grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir elektroninių duomenų, patalpų ir teritorijos ar informacijos saugumo bei komercinio šnipinėjimo ar korupcijos.
Ekspertai pastebi, kad tyrime dalyvavo didžiausios ir svarbiausios Lietuvos bendrovės, tad gauti duomenys rodo, kad su grėsmėmis verslo saugumui susiduria nemaža šalies verslo dalis.
Anot ekspertų, per krizę verslo saugumo situacija pasikeitė – net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomų lėšų konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolių ar net prarasdami verslą.
Per siauras požiūris į saugumą
Tyrimas parodė, kad šalies verslininkai pavienes saugumo grėsmes suvokia vienodai – daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) jas laiko vienodai svarbiomis, neišskirdami individualių, konkrečiai jų konkurencinei rinkai būdingų saugumo rizikų.
Be to, 67 proc. įmonių neturi įdiegusios kompleksinės sistemos, skirtos jo saugumo grėsmių ir rizikų valdymui. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad saugumo grėsmių valdymas atliekamas paviršutiniškai.
„Verslininkai nepakankamai įvertina situacijos rimtumą ir nesupranta, kad į verslo saugumą reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien atskirų verslo įmonių naudojamos pavienės priemonės veikia kaip atskiros programos, kurios nėra pakankamai veiksmingos“, – sako R. Kalesnykas.
„Jei, pavyzdžiui, įmonė, kurios pagrindinis „turtas“ yra darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys idėjas, dėmesį telkia ties patalpų apsauga ar dokumentų saugojimu, o antrame plane lieka žmogiškieji ištekliai, ji tiesiog gali lengvai prarasti savo verslą. Ir toks požiūris labai dažnas mūsų šalies versle“, – pažymi E. Lipnickas.
Pirmąjį tyrimą apie Lietuvos verslo saugumo grėsmių suvokimą bendrovės „Corporate Securitus“ iniciatyva 2012 m. spalį atliko tyrimų agentūra „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. stambių ir vidutinių šalies verslo bendrovių sąraše esantys 300 bendrovių vadovai.