Pagal jį, labiausiai lėšos būtų apkarpytos struktūriniams fondams, šiek tiek mažiau žemės ūkiui. Tai bloga žinia Lietuvai, kur dauguma infrastruktūros, aplinkosaugos ir socialinių projektų vykdomi iš europinių pinigų.
Kipras naują 1 trln. eurų vertės biudžeto projektą siūlo kaip kompromisinį, tačiau jis netenkina nei tų valstybių, kurios labiau nori taupyti, nei tų, kurios norėtų išleisti daugiau. Tačiau akivaizdu, kad derybose pranašumą turės taupančiųjų pusė, kur tarp jų tokios galingosios valstybės kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
Pagal Kipro pateiktą projektą Sanglaudos fondui ir Žemės ūkio politikai skiriamos lėšos gali mažėti nuo kelių iki keliolikos procentų.
Aukšti ES pareigūnai neneigia, kad derybos bus sunkios, nes dauguma valstybių daugiau gauna nei įneša į ES biudžetą. Tuo tarpu turtingosios Bendrijos valstybės daugiametį biudžetą siūlys mažinti dar labiau, juo labiau, kad pirmininkaujantis Kipras perspėja, jog pasiūlytas biudžeto mažinimas ne pabaiga, nes turtingosios valstybės pasakė, kad išlaidas reikia dar karpyti, kai kurių valstybių siūlymais, net 20 proc., palyginti su tuo, ką siūlo Komisija.
Europos Parlamento Biudžeto komiteto pareigūnas Chulijus Gusmanas Rodrigesas (Julio Guzmįn Rodrķguez) seminare Briuselyje žurnalistams sakė, kad 2014-2020 m. ES biudžetas formuojamas atsižvelgiant į tai, kad prie Bendrijos nuo kitų metų liepos 1 d. prisijungs Kroatija, fiskalinės drausmės būtinumą ir tai įtvirtinančią ES valstybių fiskalinės drausmės sutartį. Pirminiame Kipro pasiūlytame variante ES biudžetą siūlyta mažinti 75 mlrd. eurų, tačiau nusileista iki 50 mlrd. eurų ir taip grįžtama į 2007-2013 m. ES biudžeto finansinį lygį. Jo teigimu, mažesnis ES biudžetas yra Bendrijos prioritetas.
Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad atėjo laikas ES žmonėms kelti Bendrijos ekonomiką, kurti darbo vietas. Dėl to didelis dėmesys turi būti teikiamas tyrimams ir inovacijoms, šiai sričiai mažinti finansavimą nevalia. Juo labiau, kad auga Korėjos, Jungtinių Valstijų ekonomikos, tad Europa neturi atsilikti. Biudžeto komiteto koordinatorė Marta Andreasen taip pat ragino žiūrėti ne ko nori valdininkai, sėdintys EP ir EK, o žmonės. Pasak jos, europiečiams reikia darbo, o norint sukurti naujų darbo vietų, reikia investicijų. Esą tai ir turėtų būti formuojamo naujojo ES biudžeto prerogatyva.
Kaip pažymi euroactiv.lt, naujosios finansinės struktūros bruožas yra smarkus žemės ūkio politikos susilpnėjimas, nors ilgą laiką tai buvo didžiausia skiltis ES biudžete - Prancūzijos įtakos pirmaisiais Europos Bendrijos metais palikimas. Aštuntąjį dešimtmetį Bendrajai žemės ūkio politikai (CAP) buvo skiriama 80-90 proc. biudžeto. Šiame biudžete tradicinės CAP išmokos turi būti sumažintos iki 10,9 proc. 2014-2020 m., palyginti su ankstesniu daugiamečiu biudžetu. Daug šalių narių pasiūlymuose atkreipė dėmesį į nepanaudotus fondus, nes žemės ūkio politikos biudžetas ne tik mažėja, bet taip pat slenka Vidurio ir Rytų Europos link.
Europarlamentaras iš Bulgarijos ir Biudžeto komiteto vicepirmininkas Ivailas Kalfinas (Ivailo Kalfin) teigė, kad biudžetas paremtas politiniais tikslais, tai ne instrumentas, jis „skirtas ne biurokratams, o šalims narėms“. Be to, jis pabrėžė, kad sumažinus finansavimą nukentėtų tokie regionai kaip Baltijos šalys, kur 97 proc. yra iš europinių pinigų ir Bendrijos parama yra itin būtina.
I. Kalfino aiškinimu, EP laikėsi bendros pozicijos dėl ES biudžeto, pačių šalių narių nuomonės išsiskyrė. Jis taip pat perspėjo, jog ES teisėkūra neleis, kad nacionaliniai lyderiai, pasitarę tarpusavyje, pastatytų prieš „įvykusį faktą“, kaip tai nutiko prieš patvirtinant Lisabonos sutartį, kai Parlamentui buvo suteikta papildomų galių biudžeto klausimu.
ES biudžeto ir finansinio programavimo komisaras Janušas Levandovskis (Janusz Lewandowski) sako, kad derybos dėl naujos finansinės perspektyvos vyksta sudėtingomis aplinkybėmis. Tebesitęsianti krizė verčia, jog biudžetas būtų patvirtintas laiku, kad būtų išlaisvintas ES biudžeto potencialas skatinti investicijas, plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Eurokomisaras pabrėžia, kad EP siekia daugiau lėšų. Šalys narės per Europos Tarybą taip pat siekia didesnio finansavimo šiuo sunkiu krizės metu, bet, kita vertus, nori mažiau įnešti į ES biudžetą.
Anot jo, visos šių metų biudžeto nepanaudotų fondų lėšos jau yra perkeltos stygiui užpildyti, todėl nebėra vietos tolesniam lėšų perkėlimui.
„Aš galiu patvirtinti, kad mums reikia 9 mlrd. Mes negalime „permėtinėti“ pinigų, nes yra ribos“, - teigė jis.
Lietuvai pernai iš ES biudžeto buvo skirta 1 mln. 652 tūkst. eurų. Iš jų - 1 mln. 70 tūkst. eurų buvo skirta tvariam augimui, 536, 2 tūkst. eurų žemės ūkiui.
Kaip Eltai yra sakęs už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta, Lietuvos prioritetas 2014-2020 m. ES biudžete turėtų būti siekti, kad biudžetas pagal bendrą dydį bent jau liktų toks, kokį siūlė Komisija. O toliau - siekti savo tikslų, kuriuos Lietuva jau ne kartą yra pareiškusi - struktūrinės paramos klausimai, išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės finansavimas. Pasak A. Šemetos, Lietuvai finansavimas kitoms sritims nemažėtų, jeigu pavyktų susitarti su kitomis šalimis.
„Jeigu Lietuvai pavyktų išsiderėti su tomis valstybėmis, kurios gauna didesnes išmokas, kad tos išmokos sumažėtų ar būtų priimti kažkokie kiti sprendimai, tai būtų galima tik sveikinti“, - teigė Lietuvos deleguotas EK narys.
Naujajame projekte kol kas nenurodyta, kokį finansavimą Lietuva gaus Ignalinos AE uždaryti - Lietuva Ignalinos AE uždarymui 2014-2020 metams prašo skirti 770 mln. eurų, tačiau Europos Komisija sutinka duoti tik 200 mln. eurų. Dėl šio klausimo, kaip ir dėl viso septynerių metų biudžeto, politikai sieks susitarti jau kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Lietuvos ir Latvijos prezidentai praėjusią savaitę sutarė derybose dėl septynmečio ES biudžeto vieningai siekti, kad skirstant ES paramą Baltijos valstybių interesai nenukentėtų. Abiejų šalių prioritetas, kad žemės ūkio išmokos naujųjų ir senųjų ES narių ūkininkams užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas. Lietuva ir Latvija taip pat laikosi bendros pozicijos, kad būtų panaikinti diskriminaciniai ES struktūrinės paramos apribojimai.
