Europos Parlamento (EP) narys Zigmantas Balčytis teigia, kad atliktų branduolinio saugumo ir saugos vertinimų bei ES valstybių, kuriose plėtojama branduolinė energetika, atsakingų institucijų išvadų džiugiomis vadinti negalima: ES susiduriama su pakankamai rimtomis branduolinio saugumo ir saugos reguliavimo bei kontrolės problemomis.
- Kas paskatino ir kuriose valstybėse buvo atliekamas išsamus branduolinio saugumo ir saugos vertinimas?
- Tokį branduolinių jėgainių vertinimą paskatino katastrofa Fokušimos atominėje jėgainėje. Įvykiai Fukušimoje parodė, kad būtina įvertinti net mažiausias rizikas dėl galimos branduolinės katastrofos grėsmės.
Išsamus rizikos ir saugumo vertinimas buvo atliekamas 14 ES valstybių, turinčių atomines jėgaines: Belgijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Vertinta ir Lietuva – kaip savo atominę jėgainę uždarinėjanti šalis. Iš kaimyninių ES šalių vertinime dalyvavo Šveicarija, Ukraina ir Kroatija.
Šiuo metu ES veikia 132 branduoliniai reaktoriai 58 skirtingose vietose.
- Kokios šio vertinimo išvados?
- Viena iš pagrindinių išvadų: nėra techninių priežasčių, dėl kurių reiktų uždaryti bent vieną ES veikiančią branduolinę jėgainę.
Kita vertus, išvadose pateikiami ir nerimą keliantys faktai bei trūkumai, kuriuos pašalinus būtų galima užtikrinti didesnę branduolinę saugą.
Pavyzdžiui, 10 reaktorių nėra įrengtos seisminio pavojaus sistemos. Naujų AE saugumo standartai reikalauja, kad į atominę jėgainę įsirėžus lėktuvui į aplinką nepatektų radioaktyvių medžiagų, tačiau jau veikiančiose AE tokio lygmens saugumas nėra užtikrinamas. Ir tai tik keli išvadose pateikti faktai.
Didžiausia problema ir trūkumas: valstybės narės taiko skirtingas branduolinio saugumo ir saugos nuostatas, metodikas. O juk branduolinis saugumas ir sauga nėra vienos atskirai paimtos valstybės reikalas: katastrofos pasekmės išplistų ne tiki regione, bet ir visos ES mastu. Atsižvelgiant į didelę riziką eksploatuojant branduolines jėgaines bei į pasekmes, kurios paliestų ES atsitikus branduolinei nelaimei, valstybės narės negali sau leisti turėti skirtingas branduolinio saugumo ir saugos nuostatas.
Norite pasakyti, kad ES susiduria su didžiulėmis branduolinės saugos ir saugumo problemomis?
ES susiduriama su pakankamai rimtomis branduolinio saugumo ir saugos reguliavimo bei kontrolės problemomis. Vien artimiausiais metais teks investuoti iki 25 milijardų eurų, kad visi ES veikiantys branduoliniai reaktoriai atitiktų reikalaujamus saugumo ir saugos standartus.
Be to, turime aiškiai suvokti, jog branduolinis saugumas iš esmės susideda iš dviejų dalykų: jau veikiančių atominių jėgainių saugumas bei uždaromų ar jau uždarytų jėgainių branduolinio saugumo užtikrinimas.
Taigi vertinimo išvados yra gera proga dar kartą priminti visai ES, kad uždaroma Ignalinos AE -taip pat labai pavojinga vieta ir negalima eksperimentuoti visų mūsų saugumo sąskaita.
- Kokių sprendimų galima tikėtis iš Europos Komisijos (EK) dėl minėto vertinimo išvadų?
- EK jau priėmė komunikatą dėl išsamaus rizikos ir saugumo vertinimo ES branduolinėse jėgainėse. Komunikatas iš esmės atspindi vertinimo išvadas. Neseniai EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE), kurio narys esu, šis EK komunikatas svarstytas.
ITRE komitetas ketina priimti rezoliuciją dėl branduolinių jėgainių vertinimo išvadų. Į rezoliucijos tekstą pasiūliau įtraukti teiginį, kad EK pateiktų siūlymus dėl branduolinio saugumo reguliavimo principų nustatymo veikiančioms, uždaromoms ar jau uždarytoms branduolinėms jėgainėms visoje ES bei imtųsi veiksmų sukurti bendrą ES branduolinės saugos priežiūros mechanizmą bei nustatyti aiškią EK ir valstybių narių atsakomybę už branduolinį saugumą visoje ES.
Ir neabejoju, kad EK imsis veiksmų didinti ES branduolinę saugumą ir saugą, kad bus kuriamas bendrą ES branduolinės saugos priežiūros mechanizmas.