„Manau, laisvai galėtų“, - sakė jis paklaustas, ar Lietuva turėtų sekti Suomijos pavyzdžiu.
„Reikėtų pritraukti daugiau žmonių, kad atvažiuotų čia. Greta yra Baltarusija - čia neišnaudotos galimybės. Reikia galvoti, kaip palengvinti vizų klausimą, kirtimą sienų, atsiskaitymą“, - dėstė R. Dargis.
Jis piktinosi, kad naujosios Vyriausybės programoje turizmo skatinimui yra skirta tik keli sakiniai.
„Tai didžiulis neišnaudotas potencialas. Suomiai dirba su Rusija, išnaudoja visas galimybes. Suomijoje parduotuvėse yra galimybė atsiskaityti rubliais. Jei atvykote iš Rusijos, galite mokėti savo valiuta. Tai padeda laiko prasme, nes nereikia vaikščioti į jokias keityklas“, - dėstė R. Dargis.
Keisti mokesčius – tai žlugdyti šalį, sako pramoninkai
Spaudos konferencijoje pirmadienį R. Dargis ir pramoninkų konfederacijos ekonomistai kritikavo Vyriausybės programą dėl ketinimų mažiau remti privačią sveikatos apsaugą ir švietimą. Taip pat dėl, jų nuomone, nepakankamo dėmesio miestų plėtrai.
Ypač daug kritikuoti planai didinti mokesčius. Naujoji Vyriausybė ketina iki kitų metų vidurio pakeisti darbo bei kapitalo apmokestinimo mokesčius.
Nauji tarifai įsigaliotų nuo 2014-ųjų pradžios.Valdžia ketina sumažinti darbo apmokestinimą, padidinti kapitalo apmokestinimą, o mokesčių tarifus padaryti progresyvius.
Pramoninkai tvirtino, jog tai gresia vien blogomis pasekmėmis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, jog jei darbo mokesčiai bus progresiniai, tai bus surinkta mažiau šio mokesčio. Pasak jo, dėl šios priežasties skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų padidės, todėl padidės ir šalies skola, o užsienio skolintojai Lietuvai skolins tik už didesnes palūkanas.
Be to, tai būsianti mokesčių revoliucija, dėl kurios iš šalies pradės bėgti investuotojai, tvirtino A. Izgorodinas. Vadinasi, augs bedarbystė, nurodo jis.
„Nepakankamas mokesčių stabilumas, nepalanki aplinka investuotojams, kurie mokėtų didesnius mokesčius Lietuvoje, gali paskatinti investicijų emigraciją iš Lietuvos. Nes pusė užsienio investicijų yra į paslaugų sferą, šias investicijas nesunku perkelti.
Jie gali pasirinkti kitą šalį, kur mokestinė aplinka yra palankesnė“, - sakė A. Izgorodinas. Pasak pramonininkų ekonomistų, bedarbystę didintų ir didėjanti minimali alga.
Valstybinėse mokyklose – daugiausia dundukai, vertina pramoninkai
Pramonininkai niūriai prognozavo ir planus nebeleisti studentams už valstybės pinigus studijuoti privačiose mokyklose. Pasak ekonomisto Sigito Besagirsko, studijų lygis privačiose mokyklose gerokai aukštesnis.
„Jei atsisakysime dalies mokyklų, kurios pažangesnės už privačias, neturėsime iš kur rinktis kvalifikuotų žmonių. Mes priiminėjame daug ekonomistų. Pagal ankstesnę patirtį atsirinkome tik dvi mokyklas, iš kurių priimame darbuotojus, jos abi privačios.
Tik atskirais atvejais priimame iš vienos valstybinės mokyklos. Nes daugiametė patirtis parodo, kad studentai nežino dalykų, kurios žino šiaip išsilavinęs žmogus. Todėl jiems sunku. Paprastai tie žmonės galų gale dirba arba ne pagal specialybę, arba buką darbą be galimybės tobulėti“, - dėstė S. Besagirskas.
Galų gale, pasak jo, gabiausi studentai, ieškodami kokybiško ir pasiekiamo mokslo, bus priversti išvykti studijuoti į kitas šalis. Tokie žmonės dažniausiai nebegrįžta, tikino jis.
„Neteksime specialistų“, - sakė S. Besagirskas. Kritikuotas ir Vyriausybės siūlymas mažiau lėšų skirti taikomajam mokslui.
„Nesuprantu, kaip Lietuva išgyvens eksportuodama lituanistikos ar istorijos mokslinius darbus“, - ironizavo S. Besagirskas.
